Vieno iš šios šalies miestų meras paragino išmesti ją iš šalies. Tiesa, vėliau jam teko atsiprašyti.
„Be jokios abejonės, vyresnioji V. Putino dukra Marija susijusi su Malaizijos oro linijų lėktuvo katastrofa lygiai taip pat kaip ir jos tėvas su mėlynųjų banginių veisimu Ramiajame vandenyne“, įsitikinęs leidinio „Golos Ukrainy“ korespondentas Viktoras Tymošenko.
Pateikiame jo nuomonę:
Vakarų protai įsitikinę, kad politinį stabdžių neturintį žvėrį V. Putiną galima sunaikinti tik pasitelkus žmogiškuosius faktorius – tai, kas jame dar liko, nepriklausomai nuo to, ką jis pats apie save mano. Trumpai tariant, kalbama apie genetinę meilę savo vaikams.
V. Putino vaikų tragedijos esmė ta, jog jų tėvas, kurio suvokimas, pasaulėžiūra ir vertybės sutampa su pačios siaubingiausios organizacijos – KGB – vertybėmis, suvokimu ir pasaulėžiūra, kadaise nusprendė, jog vaikus būtina izoliuoti, uždaryti į titano dėžę, iš jų turi būti atimti vardai, galimybė paprasčiausiai pasėdėti ant Pamaskvės upės kranto, sėsti į metro ir kartu su draugais nuvažiuoti į universitetą.
Šis nepaneigiamas amžino savo vaikams skirto karantino faktas apie V. Putiną pasako daugiau nei šimtai storiausių knygų, kuriose aprašomas dabartinis Rusijos prezidentas. Kaip stipriai reikia nemylėti savo artimųjų tam, kad būtų pasiryžta atimti iš jų individualumą, atmintį, palaidoti juos gyvus?
Galbūt V. Putino dukterys svajojo tapti viešais asmenimis, pripažintomis mokslininkėmis, muzikantėmis ar aktorėmis? Visas šias svajones jų tėvas palaidojo. V. Putino vaikai – lyg žvalgai, kurie privalo gyventi „pagal legendą“, priedangoje, vadintis netikrais vardais ir naudotis svetimais pasais.
Galima įžvelgti panašumų tarp šios istorijos ir V. Putino taip mėgstamo gydytojo Josefo Gebelso šešių mažamečių vaikų tragedijos – tai pats tikriausias, koncentruotas, akivaizdus, nepridengtas ir žvėriškas nacizmas. Fiodoras Dostojevskis rašė, jog nė vienas geras darbas nėra vertas vaiko ašaros.
Neįmanoma net įsivaizduoti, kad buvusio JAV prezidento Billo Clintono dukra Chelsea savo vestuves švęstų CŽV rūsiuose ir mėgautųsi saulės voniomis ant didžiulio Pentagono pastato stogo.
Nors, kaip rašo enciklopedijos, ji visada buvo svarbia savo tėvo įvaizdžio dalimi. Neįmanoma neprisiminti buvusio Prancūzijos prezidento Francois Mitterando nesantuokinę dukterį Mazarine, kuri buvo oficiali tėvo patarėja. Kartu su tuo metu Prancūzijos prezidento pareigas ėjusiu tėvu ji su kitais oficialių delegacijų nariais vyko į užsienio valstybes.
Be to, neseniai Mazarine pareiškė ketinanti pradėti asmeninę politinę karjerą, t.y. ji ketina tapti viešu asmeniu. Svarbu, jog nė vienas prancūzas savo prezidentui dėl to nepriekaištavo, negrasino bei neragino keršyti.
Sunku įsivaizduoti, kad JAV prezidentas Barackas Obama išsiųstų savo dukteris į protėvių tėvynę – Keniją. Niekam nė nešautų į galvą, kad jis saugumo sumetimais galėtų išsiųsti savo mergaites į neįžengiamas džiungles, į tolimą kaimą. Niekam nekyla abejonių, kad jis kartu su žmona jau kitą dieną išsikraustytų iš Baltųjų rūmų nė nesukrovę lagaminų.
Kodėl vieni prezidentai didžiuojasi savo vaikais, o kiti juos slepia ir netgi atima iš jų pavardę? Be jokios abejonės, nėra lengva būti prezidento dukterimi, tačiau, jei sąžinė švari, galima pasvajoti, kad kada nors senatvėje su tokiu tėvu bus galima išgerti kavos kur nors Maskvos ar Paryžiaus centre.
Egzistuoja vienintelė V. Putino dukterų tragedijos priežastis: jų tėvas peržengė draudžiamą ribą, už kurios – praraja. Žmonės nėra angelai, o gėris ir blogis visada būna greta.
V. Putino pasaulėžiūra ir politinės vertybės susiformavo sovietiniais laikais, totalitarinio režimo valdomoje valstybėje, pačioje uždariausioje mokslo įstaigoje – aukštojoje KGB mokykloje.
Šiandieną V. Putinas skaito Danilevskio, Iljino ir Berdiajevo knygas. „Jis – mūsų darbo priešas“, - tai mėgstamiausias V. Putino posakis.
Vertėtų pastebėti, kad akivaizdūs V. Putino beprotybės priepuoliai prasidėjo tik gana neseniai. Jo dukterys išaugo, ištekėjo ir gyvena toli nuo jo užsienyje. Skyrybos su žmona – tai paskutinis lašas, sudeginęs žmogiškumo apraiškas V. Putino vykdomoje politikoje.
Galbūt būtent tai gali padėti suvokti perdėtą bei sunkiai paaiškinamą nesišypsančio žmogaus plonomis lūpomis meilę gyvūnams – šunims, tigrams, meškoms ir leopardams.
V. Putinas – vienišas žmogus. Visos jo puoselėjamos draugystės grįstos bendrais politiniais ir verslo interesais. V. Putinas pavirto į politinį gyvulį, kuris žaidžia žmonių, šalių ir tautų likimais.