„Skerdiko“ artimieji nežinioje: niekas nesiteikia paaiškinti, kas vyksta
Suimtas, įkalintas ir tardomas. Tokie pranešimai viešojoje erdvėje pasirodė netrukus po nepavykusio „Wagner“ samdinių žygio į Maskvą iš viešumos dingus liūdnai pagarsėjusiam Rusijos generolui S. Surovikinui.
Generolo „Armagedono“ ir „Sirijos skerdiko“ pravardes pelnęs, nuožmumu garsėjantis S. Surovikinas vienu metu bus paskirtas vadovauti okupacinėms Rusijos pajėgoms Ukrainoje, savo žiaurumą pademonstravo organizuodamas Mariupolio šturmą.
Esminė priežastis, kodėl po nepavykusios pučo S. Surovikinas galėjo užsitraukti Kremliaus politinio elito nemalonę – jo ryšiai su „Wagner“ grupuotės įkūrėju Jevgenijumi Prigožinu. Pasirodė pranešimų, esą nuo karo Sirijoje laikų glaudžius ryšius su samdinių grupuotės lyderiu palaikantis S. Surovikinas iš anksto žinojo apie rengiamą žygį į Maskvą, esą generolui kiek anksčiau buvo suteiktas išskirtinės VIP narystės „Wagner“ gretose statusas.
„Šaltinis pranešė, kad pirmadienio vakarą generolo S. Surovikino šeima nebuvo gavusi jokių žinių apie jo likimą, nepaisant to, kad jo dukteriai sukako 20 metų. Artimieji skundžiasi, kad nė vienam iš jų niekas „net žmogiškai" nepaaiškino, kas vyksta, jie – visiškoje nežinioje“, – skelbia „Telegram“ kanalas „VČK – OGPU“, kuriame neretai viešinama ne itin platiems žmonių ratams prieinama informacija.
Taip pat nurodoma, jog S. Surovikino žmona, klestinti verslininkė Ana Surovikina šią nežinią išgyvena itin skaudžiai. Negaudama jokių žinių apie vyro likimą ji nustojo bendrauti net su pačiais artimiausiai žmonėmis.
„S. Surovikino bendražygiai baiminasi, kad gali būti nuspręsta atsikratyti „Wagner“ garbės nariu imituojant miokardo infarktą. Prieš porą metų jam buvo nustatytos širdies problemos. Gydytojai net įtarė ten esant auglį“, – skelbia „Telegram“ kanalas „VČK – OGPU“.
Generolo žmonos verslai: grožio industrija ir mediena
Rusijos spaudoje galima rasti publikacijų ne tik apie ištikimąjį V. Putino generolą, kuris vienu metu vadintas gynybos ministro Sergejus Šoigu įpėdiniu bet ir jo žmoną Aną.
Ji verslininkė, įmonių grupės „Argus“ bendrasavininkė. Jos įmonė „Argus-Lies" dalyvavo statant šiluminę elektrinę Sverdlovsko srityje ir organizuojant faneros gamybą. Propagandinėje žiniasklaidoje taip pat užsimenama, kad generolo žmonos verslas „investavo į regiono plėtrą“, o ji pati asmeniškai „organizavo labdaros renginius ir kalėdines eglutes žuvusių pareigūnų vaikams“.
Esama ir kitokios informacijos apie sėkmingą generolo žmonos verslą. Pasirodo, A. Surovikina vadovauja verslui kartu su Anastasija Mišarina, buvusio Sverdlovsko srities gubernatoriaus Aleksandro Mišarino dukra.
Vienu metu už elektrą abiejų moterų valdoma „Argus“ įmonių grupė mokėjo tik 6 mln. rublių vietoj 80 mln. rublių. „Argus – Lies" taip pat buvo skirta 300 mln. rublių iš miesto biudžeto kogeneracinei jėgainei, kuri turėjo būti kūrenama gamybinėmis atliekomis, statyti.
Spėjama, kad tuometį srities gubernatorių A. Mišariną ir Centrinės karinės apygardos štabo viršininką S. Surovikiną suvedė tai, kad šis disponavo nemokama darbo jėga. Ne paslaptis, jog Rusijos kariai dažnai naudojami įvairiems darbams atlikti. Nors oficialiai tai draudžiama, ši praktika autoritarinėje ir korumpuotoje valstybėje gana plačiai paplitusi.
2015 metais A. Surovikina tapo Maskvoje veikiančios estetinės chirurgijos klinikos „Versua Clinic“ savininke ir vadove.
Įėjo į istoriją kaip protestuotojų žudikas
S. Surovikinas gimė 1966 metais Novosibirske, 1987 metais aukso medaliu baigė Omsko aukštąją kariuomenės vadų mokyklą. Baigęs studijas tapo motorizuotųjų šaulių būrio vadu, tarnavo Afganistane.
1989 metais jis savo drąsą pademonstravo pratybose, kai sėdo į užsiliepsnojusį, amunicijos pilną šarvuotį ir jį nuvairavo į vandens telkinį. Vanduo liepsnas užgesino, amunicija nesprogo, o drąsus karininkas gavo pirmąjį apdovanojimą. Panašu, kad tai pirmasis ir paskutinis įvykis, galintis teigiamai apibūdinti šį karininką, nes vėliau S. Surovikiną lydėjo tik skandalai ir žmonių mirtys.
1991 metų rugpjūtį Maskvoje vykusio karinio pučo metu būtent šio karininko vardas buvo krauju įrašytas į naujausią Rusijos Federacijos istoriją.
Turėdamas kapitono laipsnį jis vadovavo batalionui, kuriam SSRS išlikimo siekę pučistai nurodė blokuoti Maskvos Sodovoje žiedą. Naktį iš rugpjūčio 20 į 21 d., S. Surovikino vedamą šarvuočių koloną sustabdė tuomet demokratijos ir reformų simboliu vadinto Boriso Jelcino šalininkai, ant kelio iškilo improvizuotos barikados.
S. Surovikinas kreipėsi į minią perspėdamas, jog šarvuočiuose yra šaudmenų, pareikalavo praleisti koloną ir iš tarnybinio ginklo paleido du įspėjamuosius šūvius į orą. Vėliau buvo duotas įsakymas ir šaudyti į žmones.
Demokratijos gynėjams nepaklusus, S. Surovikinas nusprendė šarvuočiais prasiveržti pro užtvaras, šaudydami kariškiai tiesiog taranavo žmonių minią.
Kruvino incidento metu žuvo 3 jauni vyrai: Dmitrijus Komaras (sutraiškytas vikšrų), Ilja Kričevskis ir Vladimiras Usovas – nušauti. Jiems po mirties suteikti paskutines dienas gyvavusios SSRS didvyrių vardai, o įsakymą ir šarvuočiais taranuoti žmonių minią davęs S. Surovikinas buvo suimtas.
Karjerai nesutrukdė nei civilių žūtis, nei bandymas parduoti ginklą
Nors bet kurioje kitoje civilizuotoje šalyje po tokio poelgio karininko karjera pasibaigtų visam laikui, Rusijoje galioja kitas supratimas bei savitos taisyklės. SSRS išsaugojimo siekusių pučistų įsakymą vykdęs S. Surovikinas po 7 įkalinimo mėnesių buvo paleistas konstatavus, kad jis tik vykdė vadovybės nurodymus.
Jam ne tik panaikinti visi kaltinimai, karininkas netgi buvo paaukštintas asmeniniu Rusijos prezidento Boriso Jelcino įsakymu, kurio šalininkus pražudė nepavykusio pučo metu.
1995 metais S. Surovikinas vėl sulaikomas ir apkaltinamas neteisėta prekyba ginklais. Tuomet majoro laipsnį jau turintis karininkas studijavo Frunzės karo akademijoje, o įkliuvo bandydamas parduoti pistoletą.
Majoras teisme aiškino, esą tapo kažkokios provokacijos auka, tačiau buvo pripažintas kaltu, jam skirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė jos vykdymą atidedant. Tiesa, vėliau S. Surovikinas pasiekė, kad garbės nedarantis teismo nuosprendis būtų panaikintas.
Generoliškas „auklėjimas“: stumdymas ir daužymas kumščiais
Karjerą Rusijos kariuomenėje sėkmingai daręs S. Surovikinas 2014 metais įsivėlė į naują skandalą.
Pulkininkas leitenantas Viktoras Cibizovas pasiskundė karinei prokuratūrai, kad jį sumušė divizijos vadas generolas majoras S. Surovikinas. Pasak A. Cibizovo, taip atsitiko todėl, kad jis norėjo balsuoti už kitą kandidatą, o ne tą, kurį neoficialiai rėmė S. Surovikinas.
Smurto protrūkis tikriausiai priminė sovietų kareivinėms įprastą sceną, kai vyresni kareiviai tyčiojasi iš jaunesnių. Tai vadinama „nestatutiniais santykiais", tik šį kartą susidorojime dalyvavo gana aukšto rango karininkai su pačiu divizijos vadu priešakyje.
Pulkininkas leitenantas V. Cibizovas pasakojo, kad S. Surovikinas, jo adjutantas ir pavaduotojas auklėjamajam darbui jį stumdė ir kumščiais daužė į krūtinę.
Pradėjus incidento tyrimą S. Surovikinas į pareikštus kaltinimus smurtu prieš pavaldų karininką reagavo jam įprastu stiliumi. Tiesiog pareiškė, jo niekada nieko nemušė ir nieko nežino apie šį incidentą.
Taip pat jis pažadėjo pasiskųsti išdrįsusį pulkininką atleisti iš tarnybos dėl to, esą jis mėnesį nesirodė darbe.
Viskas baigėsi tuo, jog pulkininkas leitenantas V. Cibizovas atsiėmė pareiškimą dėl patirto smurto.
Po audringo pokalbio – pavaldinio savižudybė
Vos po mėnesio S. Surovikino kabinete įvyko kraupus incidentas – kitų karininkų akivaizdoje nusižudė jo pavaduotojas ginkluotei pulkininkas Andrejus Štakalas.
Rusijos spaudoje galima rasti informacijos, kad incidentas įvyko S. Surovikinui keliaaukščiais keiksmažodžiais „auklėjant“ savo pavaduotoją. Jis neišlaikė įtampos, išsitraukė tarnybinį pistoletą ir visų buvusių šalia akivaizdoje nusišovė.
Dėl šio įvykio buvo iškelta baudžiamoji byla, tačiau ji greitai nutraukta. S. Surovikinui pavyko išsisukti nuo atsakomybės, tyrimo išvadose teigiama, kad jo kaltės visai nėra. Esą jo pavaduotojas nusišovė todėl, nes išgirdo priekaištus ne iš S. Surovikino, bet iš aukštesnes pareigas ėjusio karininko, atvykusio daryti patikrinimą.
Už skerdynes Sirijoje – Rusijos didvyrio vardas
S. Surovikinui palankias išvadas pateikė ir teismo medicinos ekspertai. Jie konstatavo, esą pulkininkas A. Štakalas tik norėjo imituoti bandymą nusižudyti ir nukreipė ginklą kampu į savo galvą. Tačiau įtemptoje situacijoje karininkas neteisingai įvertino kryptį ir šūvis tapo mirtinu.
Net ir šis incidentas nesutrukdė svaiginamai S. Surovikino karjerai. Net daugelio Rusijos kariškių nuostabai 2017 šis sausumos pajėgų karininkas paskiriamas vyriausiuoju aviacijos ir kosminių pajėgų vadu.
Tais pačiais metais S. Surovikinas paskiriamas vadovauti Sirijoje skerdynes surengusiai Rusijos karių grupuotei bei už pademonstruotą uolumą žudant civilius ir bombarduojant miestus sulaukia valdžios įvertinimo.
„Už drąsą ir didvyriškumą vykdant karinę prievolę Sirijos Arabų Respublikoje“ S. Surovikinui suteikiamas Rusijos didvyrio vardas, o dėl savo kovinių „nuopelnų“ jis imamas vadinti „Armagedonu“.
