Kijeve jis vadintas nuožmiu nusikaltėliu, Kremliaus agentu, kurį Maskvą atsiuntė Ukrainoje kelti sąmyšį. Rusijoje savo ruožtu jis vertintas kaip narsus karo herojus, vadovaujantis vietinėms sukilėlių pajėgoms kovoje prieš Kijevą. Jį būdavo galima sutikti Donecko sukilėlių būstinės koridoriuose su Stečkino pistoletu senoviniame mediniame dėkle, ginkluotų apsauginių apsuptyje, rašo „The Guardian“.
Praėjus dvejiems metams šis žmogus atrodo jau visiškai kitaip, kai sutinka duoti interviu mažame savo biure Maskvoje. Civilių drabužiais apsirengęs I. Strelkovas dabar jau šiek tiek putlesnis, kalbėdamasis su žurnalistais jis nuolat glosto savo Meino meškėnų veislės katę, gulinčią ant stalo priešais jį. Pastarosiomis savaitėmis savo retorinę ugnį I. Strelkovas nukreipė į Kremlių, nors dabar jis nebeturi kariuomenės, kuri galėtų paremti jo žodžius.
„V. Putinas ir jo aplinka neseniai ėmėsi žingsnių, kurie, mano įsitikinimu, beveik neišvengiamai veda prie sistemos griūties“, - teigė I. Strelkovas.
„Kol kas dar nežinoma, kaip ir kada tai įvyks, tačiau esu tikras, kad sistema žlugs, labiau tikėtina, kad tai įvyks anksčiau nei vėliau“, - tęsė jis.
Kaip manoma, dėl pernelyg didelės jam tekusios valdžios Kremliaus 2014 m. rugpjūčio mėn. išvarytas iš Rytų Ukrainos I. Strelkovas atsidūrė keistoje prieblandos zonoje, iš kurios jis negalėjo grįžti į konflikto zoną ar rodytis valstybės kontroliuojamoje žiniasklaidoje. Beveik po dvejų metų tylos ryškus prorusiškų pajėgų simbolis praėjusią savaitę stipriai sukritikavo Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir pranašavo, kad netolimoje ateityje Rusiją ištiks sukilimas, pareikalausiantis kraujo praliejimo.
I. Strelkovas, kurio tikroji pavardė yra Girkinas, įsitikinęs, kad V. Putinas lemiamą akimirką 2014 m. sudvejojo, nes bijojo visiems laikams nutraukti ryšius tarp Rusios ir Vakarų.
Radikalusis nacionalistas mano, kad Rusija turėtų užimti visas žemes, kuriose gyvena etniniai rusai, o ukrainiečius vadina rusais, kalbančiais kitokiu dialektu. I. Strelkovo įsitikinimu, V. Putino stabtelėjimas po įvykdyto Krymo užėmimo buvo lemtingas. „Jis peržengė Rubikoną, o tada netikėtai ir nelogiškai stabtelėjo. Jis neatsitraukė, tačiau ir nejudėjo pirmyn. Jis neturėjo idėjų ir, atrodo, laukė stebuklo. Jis įstrigo pelkės viduryje.“ – samprotavo I. Strelkovas.
Istoriją studijavęs I. Strelkovas, mėginantis būti panašus į „baltąjį“ karininką, kovojusį su bolševikais Rusijos pilietinio karo laikais, įtrauktas į tarptautinių sankcijų sąrašus dėl vaidmens Ukrainos kare.
Praėjusią savaitę Lenkijos parlamentarė Malgorzata Gosiewska Tarptautiniam Baudžiamajam Teismui Hagoje pateikė ataskaitą, kurioje pateikiami I. Strelkovo įvykdyti karo nusikaltimai, tikėdamasi, kad bus pradėtas tyrimas.
I. Strelkovas neneigia, kad žmonės buvo šaudomi dėl plėšikavimo, tačiau tikina, kad egzekucijos buvo teisėtos, nes įvykdytos remiantis sovietų karo meto teisingumo įstatymu.
„Nebuvau vienintelis šiems teismams vadovavęs žmogus ir žmonės nebuvo vien tik sušaudomi. Buvo trys teisėjai, karo prokuroras ir advokatas, būdavo ir atvejų, kai žmogus pripažįstamas nepadaręs nusikaltimo“, - tikino jis.
„Vykstant karui be griežtos disciplinos ir aštraus teisingumo kardo situacijos nebūtų įmanoma kontroliuoti. Man vadovaujant tokių dalykų nebuvo. Kiekvienas karys žinojo, kad jei įvykdys nusikaltimą, bus nubaustas taip pat griežtai kaip ir priešas, o gal ir dar griežčiau. Tai labai padėjo palaikyti discipliną.“ – pasakojo I. Strelkovas.
Nėra aišku, koks buvo I. Strelkovo veiksmų Ukrainoje koordinavimo su Kremliumi mastas. Rusų įvykdyta Krymo užėmimo operacija, kurioje dalyvavo ir I. Strelkovas, buvo labai detaliai surežisuota. Vis dėlto atsirado manančių, kad konflikto zonai pajudėjus į Rytų Ukrainą jam teko kur kas laisvesnis vaidmuo, nors vis dėlto jis palaikė kontaktą su tam tikrais asmenimis ir kuratoriais Maskvoje, tačiau aktyviai jie jam nevadovavo.
XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžioje I. Strelkovas savanoriavo Padniestrėje ir Bosnijoje, kaip Rusijos FSB saugumo pajėgų karininkas dalyvavo Čečėnijos kare. Jis tikina 2012 m. pasitraukęs iš aktyvių operacijų po įvykusio asmeninio pobūdžio konflikto, tačiau detaliau apie tai nėra linkęs pasakoti.
„Aš buvau didžiąja dalimi nepriklausomas“, - tikino jis kalbėdamas apie jam tekusį vaidmenį Rytų Ukrainoje. Jis tikina panaudojęs visus turimus kontaktus reikalaudamas viso masto rusų invazijos, tačiau neilgai trukus paaiškėjo, kad to nebus. Rusija neigia dalyvavusi Ukrainos konflikte, nors gruodžio mėn. V. Putinas pripažino, kad šiame regione vis dėlto buvo asmenų, vykdžiusių tam tikras užduotis. Pats I. Strelkovas atsisakė komentuoti Rusijos dalyvavimo mastą teigdamas, kad žmonės gali savarankiškai padaryti išvadas.
Surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių finansinį ir karinį sukilėlių bei reguliariosios Rusijos kariuomenės karių dalyvavimą esminiuose konflikto etapuose, o kai kurie separatistų šaltiniai tikina, kad neprognozuojamo I. Strelkovo patraukimas buvo viena iš Kremliaus nustatytų sąlygų prieš atsiunčiant karių, kurie slapčia turėjo sutriuškinti ukrainiečių pajėgas Ilovaiske vykusioje kovoje.
Po 2014 m. rugpjūčio mėn., kai I. Strelkovui nurodyta išvykti iš Ukrainos, Kremlius įtraukė jį į neoficialų sąrašą asmenų, kuriems neskiriamas eteris valstybinėse televizijose. Į tą patį sąrašą patekusi ir didžioji liberalios opozicijos dalis.
„Esu jiems nepatogus asmuo, jie nežino, ką su manimi daryti, esu herojus ar teroristas? Jie negali manęs suimti ar pasodinti į kalėjimą, bet pagarbiai mane įvertinti jiems irgi būtų nepatogu, todėl esu atsidūręs šiame keistame vakuume“, - teigė jis.
Kaip bebūtų keista, su buvusiu Donecko separatistų vadu žiniasklaida bendrauti neskuba. Net ir žurnalistai, kurie iš pradžių išreiškė norą, vėliau atsisakė motyvuodami savo sprendimą gautu nurodymu geriau su I. Strelkovu nesikalbėti.
„Valdžiai nereikia nepriklausomų politikų ir laisvai mąstančių asmenų, nepriklausomai nuo to, kokiai stovyklai jie priklauso; jiems netgi nereikia laisvai mąstančių rėmėjų“, - tikino I. Strelkovas. Praėjusią savaitę jo paskelbtas manifestas – tai mišinys iš nuostabą keliančių liberalių pažadų dėl žodžio laisvės ir laisvų rinkimų bei imperialistinės retorikos dėl rusų žemių plėtimo ir rusų apsaugojimo buvusiose sovietinėse respublikose.
„Galbūt atrodome nereikšmingi, tačiau bolševikams pakako vos 1 proc. gyventojų situacijai pakeisti 1917 m.“, - teigė nacionalistinio tinklaraščio autorius Jegoras Prosvirninas, kartu su I. Strelkovu ir kitais nacionalistais pasirašęs šį manifestą. „Situacija gali pasikeisti iš tikrųjų labai greitai“, - neabejojo jis.
Kartu su jį palaikančiais nacionalistinių pažiūrų tinklaraštininkais ir kraštutinių politinių pažiūrų veikėjais I. Strelkovas iš tikrųjų panašus į nereikšmingą asmenį. Vis dėlto nacionalizmas Rusijoje – tai galinga jėga, todėl daug kam rūpi klausimas, ar Rytų Ukrainoje 2014 m. įsižiebęs konfliktas gali būti lengvai numalšintas, o Kremlius šiuo metu ieško diplomatinio sprendimo, kuris vis tik suteiktų Rusijai teisę kištis į Ukrainos reikalus.
„Kremlių labai gąsdina nacionalistai, nes jie naudoja tą pačią imperialistinę retoriką kaip ir V. Putinas, tačiau jie tai daro kur kas geriau nei jis“, - įsitikinęs su korupcija kovojantis rusų opozicionierius Aleksejus Navalnas. „Štai kodėl kalėjimuose laikomi nacionalistai, net ir tie, kurie remia V. Putiną; jie nuvyko bučiuoti jam pėdų, o jis juos nuspyrė šalin“, - samprotavo jis.
Kiti teigia, kad tokie asmenys kaip I. Strelkovas po kelis mėnesius trukusios šlovės 2014 m. pasmerkti likti nuošalyje, o jų važinėjančių po šalį klausosi dabar jau nebent tik nedidelės nacionalistų grupelės, bet tikrai ne masės. I. Strelkovas patikino neplanuojantis dalyvauti rinkimuose, tačiau tikina neabejojantis, kad šlovės valanda jam dar tikrai išauš.
„Mes neplanuojame surengti revoliucijos, per kurią V. Putinas būtų nuverstas. Aš dalyvavau penkiuose karuose, todėl kuo puikiausiai žinau, kokie dalykai nutinka, kai dideliuose miestuose griūtis ištinka valdžią ir socialinę infrastruktūrą. Niekas to nenori, įskaitant mane, bet, deja, tai gali būti neišvengiama.“ – prognozėmis dalijosi I. Strelkovas.