Tai turėjo būti nemaloni patirtis Pekinui, siekiančiam plėsti savo karinius pajėgumus, rašo „Reuters“.

Kinija jau turi didžiausią pasaulyje karinį jūrų laivyną, kuriam priklauso daugiau kaip 370 laivų, ir pradėjo gaminti naujos kartos povandeninius laivus, galinčius gabenti branduolinius užtaisus.

Vienas aukšto rango JAV gynybos pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, teigė, kad naujasis ir pirmasis savo klasėje Kinijos branduolinis atakos povandeninis laivas nuskendo šalia vienos prieplaukos gegužės – birželio mėnesiais.

Kinijos ambasados Vašingtone atstovas spaudai nurodė neturintis jokios informacijos, kurią galėtų suteikti.

„Nesame susipažinę su jūsų paminėta situacija ir šiuo metu neturime jokios informacijos, kurią galėtume suteikti“, – sakė Kinijos pareigūnas.

Jo teigimu, dėl ko laivas nuskendo ir ar jame tuo metu buvo branduolinio kuro, neaišku.

„Be akivaizdžių klausimų apie mokymo standartus bei įrangos kokybę, šis incidentas kelia gilesnių klausimų apie LIA vidinę atskaitomybę ir Kinijos gynybos pramonės, seniai kenčiančios nuo korupcijos, priežiūrą“, – sakė gynybos pareigūnas, pavartojęs Liaudies išlaisvinimo armijos akronimą.

„Nenuostabu, kad LIA laivynas bando nuslėpti“ šį faktą, pridūrė pareigūnas.

Penktadienį Taipėjuje kalbėjęs Taivano gynybos ministras Wellingtonas Koo prasitarė, kad valdžia „suvokia situaciją per įvairius žvalgybos ir stebėjimo metodus“, tačiau išsamiau nieko nepaaiškino.

Taivanas, kurį Kinija laiko savo teritorija, atidžiai stebi Pekino karinę veiklą. Birželio mėnesį internete buvo pasklidusios nuotraukos, kuriose buvo užfiksuota, kaip Taivano sąsiauryje netoli Taivano žvejų į paviršių išniro vienas Kinijos branduolinis povandeninis laivas.

Apie nuskendusį Kinijos povandeninį laivą pirmasis pranešė „Wall Street Journal“.

Birželio mėnesio „Planet Labs“ palydovinėse nuotraukose matyti, kaip Wuchango laivų statykloje, kurios doke turėjo stovėti povandeninis laivas, stūkso kranai.

2022 metais Kinija turėjo šešis branduolinius povandeninius laivus su balistinėmis raketomis, šešis branduolinius atakos povandeninius laivus ir 48 dyzelinius atakos povandeninius laivus, nurodoma Pentagono ataskaitoje apie Kinijos kariuomenę. Manoma, kad iki 2025 metų šios povandeninių laivų pajėgos padidės iki 65, o iki 2035 metų – iki 80 laivų, teigė JAV Gynybos departamentas.

Trečiadienį Kinija pranešė surengusi retą bandymą, kurio metu į Ramųjį vandenyną sėkmingai paleido tarpžemyninę balistinę raketą. Toks žingsnis veikiausiai sustiprins tarptautinį susirūpinimą dėl šios šalies branduolinių pajėgumų augimo.

Šį mėnesį Jungtinės Valstijos ir Kinija pirmą kartą surengė aukšto lygio regioninių kariuomenės vadų derybas, kad stabilizuotų karinius ryšius ir išvengtų nesusipratimų, ypač tokiuose karštuose regiono taškuose kaip Pietų Kinijos jūra.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (7)