Atlikusi pusantrų metų laisvės atėmimo bausmę, penktadienį ji buvo paleista iš JAV federalinio kalėjimo ir deportuota. Iš Majamio ji atskrido į Maskvą, kur jos laukė kelios dešimtys žurnalistų.
„Aš nepasidaviau, nes žinau, kad paprasčiausiai neturėjau teisės, – pasakojo M. Butina ją pasitikusiems žurnalistams. – Rusai nepasiduoda!“
„Aš labai laiminga, kad esu namie. Esu labai dėkinga visiems, kurie mane palaikė, Rusijos piliečiams, kurie man padėjo ir rašė laiškus“, – susijaudinusi sakė ji.
„Labai ačiū Užsienio reikalų ministerijai ir diplomatams, kurie kasdien už mane kovojo“, – pridūrė moteris, glėbyje spausdama kelias gėlių puokštes. Per atvykimo salę ją lydėjo jos tėvas ir Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.
Pernai gruodį iš Sibiro kilusi 30 metų M. Butina pagal susitarimą su JAV prokurorais prisipažino, kad be registracijos veikė šalyje kaip užsienio vyriausybės agentė. Ji buvo nuteista kalėti 18 mėnesių, ir teisėjai įskaitė jai pusę atliktos bausmės.
M. Butina taip pat prisipažino, kad pasinaudojo savo ryšiais su JAV Nacionaline šaulių asociacija (NRA), siekdama užmegzti neteisėtus ryšius su amerikiečių konservatoriais per 2016 metų kampaniją prieš prezidento rinkimus, kai D. Trumpas įveikė demokratę Hillary Clinton (Hilari Klinton).
Šių pastangų dėka rusė užmezgė kontaktą su D. Trumpu, kai jis dar nebuvo išrinktas valstybės vadovu, ir vienu iš jo sūnų.
Buvusi Rusijos senatoriaus Aleksandro Toršino padėjėja ir visuomeninio judėjimo „Teisė į ginklą“ įkūrėja nuvyko į JAV turėdama studentės vizą, nes iki 2018 metų pavasario mokėsi viename universitete Vašingtone.
Ji buvo areštuota 2018 metų liepos 15 dieną. Tyrimas nustatė, kad M. Butina susimokė infiltruotis į JAV konservatorių organizacijas ir stumti Rusijos interesus.
„Labai sunku“
Kremliaus finansuojama televizija RT vėliau parodė, kaip M. Butina važiuoja mikroautobusu su diplomatais ir pasakoja apie „siaubą“, kurį patyrė kalėdama Amerikoje.
„Absoliučiai visi manęs nekentė, visi“, – sakė moteris. Anot jos, naujienų reportažuose buvo rodomos „pačios bjauriausios“ jos nuotraukos ir "iš to buvo daromas kažkoks televizijos šou“.
„Buvo labai sunku“, – pridūrė ji.
Po deportacijos rusė 10 metų negalės prašyti išduoti jai vizą į JAV.
M. Butina – vienintelė Rusijos pilietė, suimta ir nuteista po trejus metus trukusio tyrimo dėl Maskvos kišimosi į JAV politiką.
Maskva pareiškė, kad jos byla yra politiškai motyvuota. Rusijos užsienio reikalų ministerijos dėka ji tapo įžymybe.
Jos tėvas Valerijus Butinas oro uoste padėkojo ministerijai už „moralinę paramą“.
Apsikeitimas kaliniais?
Netgi po M. Butinos paleidimo dėl jos bylos išlieka daug neaiškumų. JAV prokurorai, iš pradžių tvirtinę, kad ši moteris buvo Rusijos žvalgybos operatyvininkė, vėliau sušvelnino savo poziciją ir sakė tik tai, kad ją finansavo A. Toršinas.
Tačiau prokurorai teigė, kad rusės užduotis buvo įsiskverbti į JAV politinius sluoksnius ir „pastebėti bei įvertinti“ galimus šnipinėjimo objektus.
Vykdydama šią misiją ji tapo vidurinio lygmens Respublikonų partijos darbuotojo drauge ir kartu su juo gyveno. Šis parėmė jos studijas Amerikos universitete Vašingtone.
Kokia ateitis laukia M. Butinos Rusijoje – neaišku. Buvo kalbama, kad Maskva, praėjusį gruodį suėmusi amerikietį Paulą Whelaną (Polą Vilaną) dėl kaltinimų šnipinėjimu, taip žengė atsakomąjį žingsnį ir kad JAV paleidus M. Butiną, bus išleistas ir jis.
Tačiau P. Whelano brolis Davidas (Deividas) naujienų agentūrai AFP šią savaitę sakė, kad Maskva už Paulo paleidimą gali pareikalauti daugiau – be kita ko, paleisti ir kitus JAV įkalintus šnipus.