Tarptautinio tiriamosios žurnalistikos konsorciumo (International Consortium of Investigative Journalists, ICIJ) gauti ir sekmadienį 17-os žiniasklaidos priemonių visame pasaulyje paviešinti dokumentai rodo, kad gyvenimas Sindziango stovyklose vyksta pagal griežtą tvarką.
Šiose stovyklose laikomi maždaug milijonas uigūrų ir kitų etninių mažumų, daugiausia musulmoniškų, atstovų.
Vienas dokumentų rodo, kad vietos pareigūnams duotas nurodymas ištisą parą, įskaitant nuėjimui į tualetą skirtas pertraukėles, stebėti stovykloje laikomus asmenis, kad jie nepabėgtų.
Darbuotojams draudžiama palaikyti draugiškus ryšius su internuotaisiais ir kitaip su jais bendrauti, kad būtų išvengta „slaptų susitarimų“, rašoma dokumente.
„Tai griauna KKP [Kinijos komunistų partijos] naratyvą apie šias stovyklas, esą tai yra profesinio mokymo centrai, kur uigūrai ir kiti Kinijos musulmonai savanoriškai mokosi“, – sakė Kinijos etninių santykių ekspertas ir Melburno La Trobe'o universiteto profesorius Jamesas Leiboldas.
Dokumentuose „pačios partijos žodžiais... atskleidžiamas apgalvotas, prievartinis ir neteisminis šių sulaikymų pobūdis“, sakė jis naujienų agentūrai AFP.
Prieš savaitę dienraštis „The New York Times“, remdamasis jo gautais daugiau nei 400 vidaus naudojimui skirtų dokumentų, pranešė, kad Kinijos prezidentas Xi Jinpingas savo 2014 metų kalboje po uigūrų kovotojo išpuolio traukinių stotyje nurodė pareigūnams „be jokio gailesčio“ kovoti su separatizmu ir ekstremizmu.
Iš pradžių apskritai neigusi, kad Sindziange esama stovyklų, vėliau Kinija visgi pripažino įsteigusi regione „profesinio mokymo centrų“, kuriuose mokoma mandarinų kalbos ir profesijų, kad žmonės būtų atitraukiami nuo ekstremizmo.
Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Geng Shuangas pirmadienį apkaltino „kai kurias žiniasklaidos“ priemones „šmeižiant Kinijos kontrterorizmo ir antiekstremizmo pastangas Sindziange“.
Kinijos ambasada Londone britų dienraščiui „The Guardian“, kuris buvo vienas iš nutekintus dokumentus paviešinusių leidinių, sakė, kad tai yra „visiškas pramanas ir išgalvotos naujienos“.
„Jokių panašių dokumentų ar nurodymų dėl vadinamųjų sulaikymo stovyklų nėra. Profesinio mokymo centrai buvo įsteigti kaip terorizmo prevencijos priemonė“, – nurodė ambasada išplatintame pareiškime.
Čia laikyti žmonės tvirtina, jog tai yra politinės indoktrinacijos stovyklos, įsteigtos Kinijai vykdant prieš uigūrų kalbą ir tikėjimą nukreiptą kampaniją.
Pastaruosiuose nutekintuose dokumentuose pateiktos 2017 metais Sindziango saugumo vadovo patvirtintos stovyklų vidaus tvarkos gairės. Dokumentuose taip pat esama informacijos, rodančios, kaip policija pasitelkusi duomenų rinkimą ir dirbtinį intelektą vykdo būsimų internuotųjų atranką.
Pareigūnams įsakyta laikyti griežtoje paslaptyje bet kokią informaciją apie šiuos „itin jautrius centrus, o darbuotojams draudžiama atsinešti mobiliuosius telefonus ar fotoaparatus „į mokymų ir valdymo zonas“, rašoma viename iš dokumentų.
Gairėse, kur internuotieji įvardijami kaip „studentai“, detaliai aprašoma, kaip centrų personalas turėtų tvarkyti kasdienį jų gyvenimą, pavyzdžiui, užtikrinti galimybę „laiku apsikirpti ir nusiskusti“. Tuo pat metu pabrėžiama, kad sulaikytiesiems draudžiama turėti telefonus.
Nuolatinis stebėjimas vaizdo kameromis
„Studentai... neturėtų palaikyti jokių kontaktų su išorės pasauliu, išskyrus tuos atvejus, kai tai numato nustatyta veikla“, – rašoma vidaus naudojimui skirtame dokumente. Jame priduriama, kad darbuotojai turėtų „griežtai kontroliuoti studentus, prašančius laisvo laiko“.
Jeigu vadinamiesiems studentams „iš tiesų reikia palikti mokymo centrą dėl ligos ar kitų ypatingų aplinkybių, juos turi kažkas lydėti, stebėti ir kontroliuoti“, rašoma dokumente.
Anot dokumento, internuotiesiems vertinti turi būti taikoma taškų sistema, atsižvelgiant į jų „ideologinę transformaciją, studijas bei mokymąsi ir drausmę“.
„Bendrabučiai ir mokymuisi skirtos patalpos turi būti nuolat stebimi vaizdo kameromis, juose negali būti jokių neapžvelgiamų zonų, kad budintys pareigūnai galėtų viską stebėti realiuoju laiku, detaliai viską fiksuoti ir nedelsiant pranešti apie bet kokią įtartiną veiklą“, – rašoma dokumente.
ICIJ paskelbti dokumentai taip pat patvirtintina ankstesnius pranešimus apie Integruotą jungtinių operacijų platformą (Integrated Joint Operation Platform, IJOP) – specialią sekimo programą, apie kurią pirmą kartą pranešė žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ (HRW).
Remiantis nutekintu 2017 metų birželio dokumentu, daugiau nei 15 tūkst. žmonių Sindziange buvo pasiųsti į „profesinio mokymo ir lavinimo centrus“ dėl IJOP, o dar maždaug 2 tūkst. skirtas „prevencinis sekimas“.
Dokumentai rodo, kad netgi už šalies ribų esantys Sindziango gyventojai yra sekami.
Remiantis kitu 2017 metų birželio dokumentu, Kinijos vyriausybė sudarė sąrašą su 1 535 asmenimis iš Sindziango, kurie yra užsienio valstybių piliečiai ir kreipėsi dėl Kinijos vizų.
Jei galima įtarti, kad Kinijos pilietybės atsisakęs asmuo užsiims teroristine veikla, jis turi būti deportuotas, o kiti pirmiausia turi būti pasiųsti profesiniam rengimui bei mokymui, rašoma dokumente.
Remiantis gairėmis, „studentai“ centre turi praleisti bent metus. Visgi šios nuostatos ne visada laikomasi, sakė buvę internuotieji.