Suskaičiavus 97 proc. balsų sekmadienį vykusiame pirmajame ture, E. Macronas pirmauja su 27,6 proc. balsų, o M. Le Pen užima antrąją vietą su 23,4 proc. balsų.
Du daugiausia balsų surinkę kandidatai pateks į antrąjį turą, įvyksiantį balandžio 24 dieną.
Nors E. Macronas į kampaniją įsitraukė vėlai ir surengė tik vieną mitingą, jis pasirodė geriau nei spėta. Be to, jis iš karto sulaukė daugumos savo pralaimėjusių varžovų paramos prieš antrąjį turą.
„Nesuklyskite: niekas nėra nuspręsta, – sakė jis džiūgaujantiems šalininkams savo kampanijos būstinėje. – Debatai, kuriuos turėsime per ateinančias dvi savaites, bus lemtingi mūsų šaliai ir Europai.“
Dabartinis valstybės vadovas pridūrė: „Kai visų formų kraštutinių dešiniųjų mūsų šalyje yra tiek daug, negalima sakyti, kad viskas klostosi gerai.“
Ultrakairiųjų kandidatas Jeanas-Lucas Melenchonas vos nepateko į antrąjį turą, jo balsų daliai paskutinę minutę staigiai padidėjus, kaip rodo prognozės, iki 21 procento.
Tuo metu tradicinių Prancūzijos valdančiųjų partijų – socialistų ir respublikonų – kandidatų laukia žeminantis pralaimėjimas ir istoriškai žemi rezultatai.
Galutiniai rinkimų rezultatai turėtų būti paskelbti vėliau pirmadienį. Vėlai sekmadienį paskelbti apklausų rezultatai rodo, kad antrajame ture įnirtingai grumsis E. Macronas ir M. Le Pen.
Remiantis agentūros „Ifop-Fiducial“ prognoze, E. Macronas gali laimėti itin maža persvara – 51 prieš 49 procentus. Tačiau vidutiniškai apklausos rodo, kad dabartinis prezidentas įveiks savo varžovę rezultatu 53 prieš 47 procentus.
Sekmadienio vakarą E. Macronas pranešė, kad pirmadienį agituos šiaurės Prancūzijoje, o M. Le Pen ketina netrukus susitikti su savo rinkimų kampanijos komanda. Vėliau šią savaitę ji atnaujins prieš kelis mėnesius pradėtas akcijas mažuose Prancūzijos miestuose ir kaimiškose vietovėse.
„Esminis pasirinkimas“
Pirmąja moterimi, išrinkta į Prancūzijos prezidento postą, siekianti tapti M. Le Pen per šį pirmąjį turą surinko daugiau balsų nei 2017 metais. Be to, antrajame ture jai tikriausiai atiteks jos ultradešiniųjų varžovą Ericą Zemmourą palaikiusių rinkėjų balsai.
Prognozuota, kad E. Zemmouras – prieš islamą nusiteikęs politikos naujokas, kuriam nepavyko aplenkti M. Le Pen su radikalesne programa, gaus apie 7 proc. balsų.
Pasak 53 metų M. Le Pen, antrasis turas bus „esminis pasirinkimas tarp dviejų vizijų“, nes E. Macronas atstovauja „susiskaldymui, neteisingumui ir netvarkai... nedaugelio naudai“, o ji siūlo „socialinį teisingumą ir apsaugą“, garantuojamą nacionalinės valstybės.
Tai yra „visuomenės ir net civilizacijos pasirinkimas“, pareiškė ultradešiniųjų kandidatė.
Rinkimų kampaniją aptemdė karas Ukrainoje, o dėl sparčiai augančių būtiniausių prekių kainų pragyvenimo išlaidos tapo svarbiausiu rinkėjų prioritetu.
Dviejų etapų rinkimų baigtis turės didelių pasekmių Europos Sąjungai, kurią M. Le Pen teigia norinti iš esmės pertvarkyti.
Ji taip pat pareiškė, kad nori išvesti savo šalį iš JAV vadovaujamos NATO jungtinio štabo.
Tuo metu E. Macronas sekmadienį sakė: „Noriu Prancūzijos, priskiriančios save stipriai Europai, ir toliau sudarinėjančios sąjungas su pasaulio demokratinėmis valstybėmis, kad galėtų apsiginti.“
„Ne tokios Prancūzijos, kuri, pasitraukusi iš Europos, kaip sąjungininkus turėtų tik tarptautinį populistų ir ksenofobų aljansą. Tai ne mes“, – pabrėžė jis.
Lemiami debatai
Lemiama kito kampanijos etapo akimirka įvyks balandžio 20 dieną: abu kandidatai dalyvaus televizijos debatuose, kuriuos tiesiogiai transliuos nacionalinė televizija ir stebės milijonai žmonių.
Baigiamieji debatai dažnai turi lemiamos įtakos bendram rezultatui. Pavyzdžiui, 2017 metais daugelis manė, kad E. Macronas pasirodė geriau už pasimetusią M. Le Pen.
Nors oponentai kaltina ją visuomenės skaldymu ir rasizmu, M. Le Pen per šią kampaniją stengėsi kurti nuosaikesnį įvaizdį ir daugiausia dėmesio skyrė rinkėjų nerimui dėl infliacijos.
Tačiau E. Macronas tikriausiai atkreips dėmesį į savo varžovės kadaise glaudžius ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, taip pat į jos politiką ES atžvilgiu ir ekonominę programą, numatančią didžiulį mokesčių mažinimą.
Sekmadienio vakarą jis taip pat pasiūlė burti „didelį politinės vienybės ir veiksmų judėjimą“ ir taikyti „naują valdymo metodą“, pagal kurį jis galėtų pakviesti konkuruojančias partijas formaliai prisijungti prie jo politinio judėjimo.
Sekmadienio balsavimas baigėsi fiasko Paryžiaus merei socialistei Anne Hidalgo – jai prognozuojama surinkti tik 1,8–2 proc. balsų, o tai yra istorinė žemuma partijai, vos prieš penkerius metus kontroliavusiai prezidentūrą.
Dešiniosios Respublikonų partijos, vadovaujamos kandidatės Valerie Pecresse, balsų dalis taip pat smuko iki 4,3–5 procentų. Per 2017 metų rinkimus šios partijos kandidatas buvo surinkęs 20 proc. balsų.
„Tradicinės partijos buvo sutriuškintos“, – komentavo Paryžiuje įsikūrusio universiteto „Sciences Po“ politologas Jerome'as Jaffre.
Žaliųjų kandidatas Yannickas Jadot taip pat nepateisino vilčių – jo prognozuojamas rezultatas nesiekia nė 5 procentų.
Mokesčių mažinimas
Tai jau trečias kartas, kai kraštutinių dešiniųjų kandidatas patenka į antrąjį Prancūzijos prezidento rinkimų turą. Pastarąjį kartą tai pavyko padaryti M. Le Pen 2017 metais, o pirmąkart – jos tėvui Jeanui-Marie Le Penui, pribloškusiam šalį savo geru pasirodymu.
E. Macronas, į valdžią atėjęs būdamas 39 metų ir tapęs jauniausiu Prancūzijos prezidentu, siekia tapti pirmuoju valstybės vadovu, perrinktu antrai kadencijai nuo Jacques'o Chiraco laikų 2002 metais.
Jei E. Macronui nusišypsos sėkmė, jis turėtų dar penkerius metus įgyvendinti savo reformas. Jis, be kita ko, siekia padidinti pensinį amžių nuo 62 iki 65 metų ir dar labiau palengvinti mokestinę naštą įmonėms. Pastaroji priemonė skirta toliau mažinti nedarbą, kurio lygis šiuo metu yra žemiausias per pastaruosius 14 metų.
E. Macronas taip pat siektų įtvirtinti savo, kaip įtakingiausio Europos lyderio, pozicijas po Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pasitraukimo iš politikos.