E. Macronas ar M. Le Pen taps Prancūzijos prezidentu paaiškės gegužės 7 dieną po antrojo rinkimų turo.
Centro kairės kandidatas F. Fillonas liko trečioje vietoje su 19,9 proc. balsų. Nuo jo nedaug atsiliko komunistas J. L. Melenchonas su 19,6 proc. balsų.
Gerokai prasčiau sekėsi tarp favoritų nepatekusiems kandidatams. Socialistas B. Hamonas gerokai atsiliko nuo pirmojo ketverto ir surinko 6,3 proc. rinkimuose galiojančių balsų. N. Dupontas - Aignanas liko šeštoje vietoje su 4,7 proc. balsų.
Kiti rinkimuose dalyvavę 5 kandidatai išsirikiavo ties 1 proc. žyma.
Europos lyderiai palaiko E. Macroną
Europos Komisijos vadovas Jean-Claude'as Junckeris pasveikino Europos Sąjungą palankiai vertinantį Emmanuel Macroną su pergale pirmajame Prancūzijos prezidento rinkimų ture, informuoja Airijos transliuotojas RTE.
Buvęs Liuksemburgo ministras pirmininkas J.C. Junckeris taip pat palinkėjo politikui sėkmės gegužės 7-ąją vyksiančiame antrajame prezidento rinkimų ture.
Kiti Europos Sąjungos (ES) pareigūnai linkėjo E. Macronui stipriai pasirodyti antrajame ture. Didžioji dalis pareigūnų Briuselyje konfidencialiai išreiškė susirūpinimą dėl euroskeptikės, griežtos pozicijos imigracijos klausimais besilaikančios M. Le Pen. Vyriausiasis EK derybininkas dėl „Brexit“ Michelis Barnier taip pat užsiminė apie susirūpinimą dėl M. Le Pen. Jo manymu, politikė galėtų nukreipti Prancūziją išstojimo iš ES link.
„Būdamas patriotas ir europietis, gegužės 7-ąją dieną pasitikėsiu E. Macronu. Prancūzija privalo išlikti europietiška“, – socialinio tinklo „Twitter“ paskyroje rašė prancūzas.
Vokietijos kanclerės Angelos Merkel atstovas palinkėjo E. Macronui sėkmės ir gyrė jo proeuropietišką požiūrį.
Pirmajame Prancūzijos prezidento rinkimų ture nesėkmę patyrę kandidatai konservatorius Francois Fillon ir kraštutinis kairysis Jean-Lucas Melenchonas ragino rinkėjus antrajame prezidento rinkimų ture palaikyti E. Macroną. Pirmą kartą per šešis dešimtmečius į antrąjį Prancūzijos prezidento rinkimų turą nepateko kandidatai iš pagrindinių Respublikonų ir Socialistų partijų.
Jau seniai buvo tikimasi, kad M. Le Pen pateks į antrąjį rinkimų turą, tačiau centristo E. Macrono iškilimas buvo greitas. Prieš imigraciją ir ES nusistačiusi partijos Nacionalinis frontas lyderė M. Le Pen pirmojo turo rezultatus pavadino istoriniais.
Kova „taškas į tašką“
Anksčiau skelbta, kad suskaičiavus 33,2 proc. visų balsų į priekį išsiveržė E. Macronas. Už jį balsą tuo metu buvo atidavę 23,11 proc. rinkėjų. M. Le Pen rikiavosi antra su 23,08 proc. balsų, rašo france24.com. Iki to laiko persvarą buvo išlaikiusi M. Le Pen.
France24 skelbia, kad balsai iš didmiesčių vėlavo, nes balsavimo apylinkės užsidarė valanda vėliau, nei kitur. Anot jų, pradžioje pirmavo M. Le Pen, tačiau pradėjus skaičiuoti didmiesčių balsus į priekį išsiveržė E. Macronas.
France24.com prognozavo, kad suskaičiavus visus balsus E. Macronas surinks 23,7 proc., M. Le Pen – 21,9 proc., J. L. Melenchonas – 19,5 proc., F. Fillonas – 19,7 proc. balsų.
Guardian.co.uk prognozavo, kad E. Macronas iš viso surinks apie 23 proc. balsų, M. Le Pen – apie 22 proc.
Vidaus reikalų ministerija skelbia, kad balsai pasiskirstė taip:
„Ipsos“ skelbia pirmuosius duomenis apie E. Macrono ir M. Le Pen elektoratą. Už M. Le Pen daugiausia balsavo žemesnės kvalifikacijos darbuotojai arba bedarbiai, daugiausia be aukštojo išsilavinimo ir gyvenantys mažesniuose miesteliuose. E. Macroną daugiausia palaikė didelių miestų gyventojai su aukštuoju arba aukštesniu išsilavinimu.
F. Fillonas populiariausias tarp pensinio amžiaus žmonių, o už J. L. Melenchoną daugiausia balsavo jaunimas.
Prognozė: antrame ture grumsis E. Macronas ir M. Le Pen
Pasirodžius pirmiesiems skaičiams BBC prognozuoja E. Macrono ir M. Le Pen pergalę. Socialistų kandidatas Benoitas Hamonas po pirmųjų rezultatų paskelbimo paskelbė, kad tai „moralinis kairiųjų pralaimėjimas“, skelbia BBC. Jis taip pat pažadėjo kitame ture paremti E. Macroną jo kovoje su M. Le Pen. F. Fillonas pareiškė „didžiulį nusivylimą“, rašo france24.com. Paramą E. Macronui išreiškė F. Fillonas, aiškia iir nedciprasmiškai paraginęs visus savo rinkėjus balsuoti už E. Macroną antrame ture.
BBC duomenimis, rinkimuose balsavo 80 proc. rinkėjų. Prancūzijos prezidentas F. Hollande'as paskambino E. Macronui pasveikinti jį su pergale.
Pasirodžius pirmiesiems rezultatams ir paskelbus pirmąsias prognozes euro kursas šoktelėjo aukštyn 2 proc.
Anot Prancūzijos visuomeninio transliuotojo prognozės, E. Macronas laimės pirmąjį turą su 23 - 24 proc. balsų, o M. Le Pen surinks 21,6 - 23 procentus.
Žaibiška apklausa: E. Macronas turi didžiulę persvarą
Iš karto po pirmųjų pirmojo turo turo rezultatų paskelbimo „Ipsos“ surengė žaibišką apklausą, kurioje klausė, ką rinkėjai paremtų antrąjame ture – M. Le Pen, ar E. Macroną. Šioje apklausoje E. Macronas yra smarkiai atsiplėšęs nuo M. Le pen.
Paramą E. Macronui išreiškė eilė politikų
Žaliųjų kandidatė Cecile Dufolt sako, kad antrame ture nedvejodama balsuos už E. Macroną. Paramą jam išreiškė ir Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas Marcas Ayraultas. Didžiausia Prancūzijos profsąjunga CDTF ragina balsuoti už E. Macroną antrame rinkimų ture.
E. Macroną pasveikino ir Vokietijos užsienio reikalų ministras Sigmaras Gabrielis ir pareiškė, kad jis yra tikras, kad E. Macronas taps kitu Prancūzijos prezidentu.
E. Macronas savo kalboje sakė, kad šalis šiuo metu susiduria su neregėtais iššūkiais, pradeant terorizmu ir baigiant ekonomika ir padėkojo milijonams balsavusių už jį ir išreiškusių pasitikėjimą jo galimybėmis išspręsti šias problemas. „Puikiai žinau, kas manęs laukia priekyje. Šie rinkimai atvėrė duris optimizmui ir nutiesė naują vilties kelią Europai ir pasauliui“, – sakė E. Macronas.
Jo kalbą dažnai nutraukdavo entuziastingų remėjų šūkiai „Macron president!“.
M. Le Pen: metas išlaisvinti Prancūzijos žmones
Kraštutinių dešiniųjų kandidatė Prancūzijos prezidento rinkimuose Marine Le Pen pareiškė, kad atėjo metas išlaisvinti Prancūzijos žmones, ir pavadino sekmadienio balsavimą istoriniu.
Prognozės rodo, kad politikė susirungs antrajame prezidento rinkimų ture su centristų kandidatu Emmanueliu Macronu.
„Šis rezultatas yra istorinis, pirmas žingsnis buvo žengtas, - sakė ji besidžiaugiantiems šalininkams. - Atėjo metas išlaisvinti Prancūzijos žmones“.
Savo pergalės kalboje M. Le Pen džiaugėsi „istorine pergale“ ir teigė, kad „Prancūzijos išgyvenimas kybo ant plauko“ antrąjame rinkimų ture ir paragino kautis su globalizacija.
Balsavimas Prancūzijoje buvo atidžiai stebimas dėl populizmo grėsmės, pernai Britanijai nusprendus pasitraukti iš Europos Sąjungos ir amerikiečiams prezidentu išsirinkus Donaldą Trumpą.
E. Macronas ir M. Le Pen buvo pagrindiniai favoritai susirungti antrajame prezidento rinkimų ture, tačiau pastarosiomis dienomis buvo ūgtelėję ir konservatorių kandidato Francois Fillono bei krašutinių kairiųjų politiko Jeano-Luco Melenchono šansai.
Vidurdienį rinkėjų aktyvumas rinkimuose buvo kiek didesnis, nei per praėjusius prezidento rinkimus 2012 metais. Balsą buvo atidavę 28,5 proc. rinkėjų. Prieš ketverius metus tokiu pat laiku buvo balsavę 28,2 proc. rinkėjų, skelbia france24.com. Tačiau naujausi duomenys rodo, kad popiet rinkėjų aktyvumas smuko, skelbia BBC.
Prancūzijos vidaus reikalų ministerija praneša, kad iki 17 valandos vietos laiku balsavo 69,42 proc. rinkėjų. 2012-aisiais tokiu laiku jau buvo balsavę 70,59 proc, o 2007-aisiais – 73,87 proc. rinkėjų.
Iš viso balso teisę turi 47 milijonai prancūzų. Jie balsus atiduoti gali daugiau, nei 66 tūkst. balsavimo vietų.
Balsadėžės 20 valandą Lietuvos laiku uždarinėjamos. Pradedami skaičiuoti balsai.
Sulaikyti du vyriškiai, planavę išpuolį
Prancūzijos pareigūnai sulaikė du vyrus, kurie, kaip manoma, rinkimų dieną planavo surengti teroristinį išpuolį, skelbia BBC.
Du prancūzai – 23-ejų Clementas Bauras ir 29-erių Mahiedineas Merabetas sulaikyti Marselyje. Policija praneša, kad aptiko ginklų ir sprogmenų bute, kuriame buvo apsistoję šie vyrai. Manoma, kad jie galėjo radikalizuotis kalėjime.
Balsavimas Prancūzijoje vyko sustiprinto saugumo sąlygomis. Ketvirtadienį Eliziejaus laukų alėjoje Paryžiuje buvo nužudytas policininkas. Už šį išpuolį atsakomybę prisiėmė grupuotė „Islamo valstybė“.
Prancūzijoje vis dar yra įvesta nepaprastoji padėtis po 2015 metų atakų šalies sostinėje. Balsuojančiuosius saugojo apie 50 tūkst. policininkų ir 7 tūkst. karių.
Balsą atidavė E. Macronas ir M. Le Pen
Pirmajame Prancūzijos prezidento rinkimų ture jau balsavo du stipriausi kandidatai – centristas Emmanuelis Macronas ir kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen.
Lydimas 64-erių žmonos Brigitte ir stebimas būrio palaikančiųjų bei žurnalistų, 39-erių E.Macronas atvyko balsuoti šiaurinėje Prancūzijos dalyje esančiame prabangiame pajūrio kurorte Le Tukė.
Pora balsavo toje pačioje miesto rotušėje, kurioje prieš 10 metų susituokė.
48-erių M.Le Pen savo balsą atidavė Henen Bomone, buvusiame kalnakasių miestelyje šiaurės Prancūzijoje, kurios meras yra jos vadovaujamo antiimigracinio Nacionalinio Fronto narys.
Pagal rinkimų taisykles, kandidatams rinkimų dieną negalima kalbėtis su žiniasklaida.
Prezidentas Francois Hollande'as praėjusį gruodį nusprendęs nesiekti perrinkimo po audringos penkerių metų kadencijos, nes jam nepavyko atkurti griūvančios ekonomikos, balsavo vidurio Prancūzijos mieste Tiulyje.
Užsimindamas apie praėjusį ketvirtadienį Paryžiaus Eliziejaus laukuose džihadistų nužudytą policininką, F.Hollande'as sakė: „Demokratija stipresnė už bet ką kita“.
„Mes gyvename tokiu laiku, deja nieko nauja ir galo dar nematyti, kai turime mobilizuoti daugybę priemonių“, – pasakė F. Hollande'as.
Tos priemonės, anot jo, turi „garantuoti prancūzams šią pagrindinę teisę pasirinkti savo ateitį“.
Xaviero Jugele nužudymas, šį policininką nušovė Karimas Cheurfi, yra paskutinis Prancūzijoje nuo 2015 metų virtinėje teroristinių išpuolių, nusinešusių daugiau kaip 230 gyvybių.
Apklausos nuolat rodė, kad E.Marconas ir M.Le Pen įveiks pirmąjį sekmadienio rinkimų turą, tačiau juos vejasi konservatorių kandidatas Francois Fillonas ir komunistų remiamas Jeanas-Lucas Melenchonas.
Ir 63-erių F.Fillonas, ir 65-erių J.-L.Melenchonas balsavo Paryžiuje.
Pirmajame rinkimų ture rungiasi vienuolika kandidatų, o rinkimų rezultatas vertinamas kaip itin svarbus Europos Sąjungos ateičiai po to, kai Didžioji Britanija pernai nubalsavo išstoti iš organizacijos.
Du daugiausiai balsų surinkę kandidatai pateks į lemiamą antrąjį turą, kuris bus rengiamas gegužės 7 d.
Užsienyje nėra M.Le Pen plakatų
Marine Le Pen kraštutinių dešiniųjų Nacionalinis frontas laiku nepristatė plakatų, kurie turėjo būti pakabinti prie balsavimo kabinų užsienyje, sekmadienį pranešė Prancūzijos užsienio reikalų ministerija.
„Šiuos plakatus spausdina patys kandidatai, ir jie atsakingi už tai, kad plakatai būtų iki reikiamos datos (balandžio 10 d.) pristatyti rinkiminei komisijai,“ pranešė ministerija.
Jos teigimu, „vos 10“ iš 11 kandidatų tai padarė laiku, tad rinkiminėse apylinkėse užsienyje bus iškabinti tik jų plakatai.
Ministerijos teigimu, „kandidatės Marine Le Pen plakatų negavome, tad atitinkama plakato lenta yra tuščia“.
Didžiulės metalinės lentos yra įrengtos prie balsavimo punktų Prancūzijoje visų 11 kandidatų plakatams.
Užsienyje rinkimams užregistruota apie 1,3 mln. Prancūzijos piliečių – tai sudaro apie 2 proc. viso elektorato.
Prancūzijoje sekmadienį sustiprintos apsaugos sąlygomis vykstantys rinkimai yra labai svarbūs šios šalies ateičiai Europos Sąjungoje.
Kraštutinė dešinioji M.Le Pen laikoma viena iš favoričių, bet nuomonių apklausos rodo, kad rezultatai bus labai artimi, ir bet kurie du iš keturių populiariausių kandidatų gali patekti į antrąjį turą, vyksiantį gegužės 7 dieną.