Vis dėlto tikslus vietų Nacionalinėje Asamblėjoje pasidalijimas paaiškės tik po antrojo rinkimų rato ateinantį sekmadienį, nes tik nedidelė dalis tiesioginių mandatų atskirose rinkimų apygardose buvo iškovoti absoliučia balsų dauguma jau pirmajame ture. Daugumoje iš 570 rinkimų apygardų paprastai prireikia antrojo rato, kuriame tarpusavyje kovoja du daugiausiai balsų gavę kandidatai. Per ankstesnius rinkimus partijų blokai antrajam rinkimų ratui kūrė aljansus, kad užkirstų kelią RN kandidatų pergalei. Prancūzijos Nacionalinę Asamblėją sudaro 577 nariai.
Pirmajame rate į Nacionalinę Asamblėją išrinkti 76 atstovai, 37 jų priklauso RN, dar du – kitiems kraštutiniams dešiniesiems. Tiesiogiai į parlamentą pateko ir M. Le Pen. Ji sekmadienio vakarą pareiškė tikinti, kad RN partijos pirmininkas Jordanas Bardella dabar taps vyriausybės vadovu. RN oficialiai aljansų nesudarė, tačiau rėmė kandidatus, atsiskyrusius nuo Respublikonų partijos.
Prancūzijos prezidentui E. Macronui rinkimų rezultatai yra skaudus pralaimėjimas. Jis tikėjosi, kad po pirmalaikių rinkimų padidins santykinę savo centristinių jėgų daugumą. Dabar tai itin mažai tikėtina.
Prognozuojama, kad M. Le Pen dešinieji populistai ir jų sąjungininkai gali tikėtis nuo 230 iki 280 mandatų, tačiau iki absoliučios 289 vietų daugumos gal pritrūkti.
Kairieji gali iškovoti nuo 125 iki 200 mandatų. O E. Macrono liberalams gresia turėti tik nuo 60 iki 100 vietų.
Jei nė vienai stovyklai nepavyktų laimėti absoliučios daugumos, Prancūzijos laukia sunkios derybos dėl koalicijos.