PiS surinko 43,59 proc. balsų ir gavo 235 iš 460 vietų parlamente, smarkiai aplenkusi pagrindinę savo varžovę, opozicinę centro „Pilietinę koaliciją“ (KO), kuri užsitikrino 27,4 proc. rinkėjų paramą ir 134 mandatus, paskelbė valstybinė rinkimų komisija.
Į parlamentą po ketverių metų pertraukos sugrįš kairiosios pakraipos partijos, surinkusios 12,56 proc. balsų ir gavusios 49 mandatus.
Remiantis rezultatais, žemuosiuose parlamento rūmuose nuo šiol taip pat dirbs dar dvi mažesnės politinės jėgos, tarp jų – ultradešiniųjų euroskeptikų grupė.
Triumfavusi PiS prieš rinkimus akcentavo naujų socialinės gerovės priemonių paketą, kritikavo LGBT bendruomenės teises ir Vakarų vertybes.
PiS lyderis Jaroslawas Kaczynskis, daugelio laikomas įtakingiausiu Lenkijos politiku, pavadino pergalę „didžiule sėkme“, ir pareiškė, kad jo partija „užsitikrino mandatą tęsti mūsų gerus pokyčius“.
Į valdžią 2015 metais atėjusi PiS daugeliu požiūrių aukštyn kojomis apvertė Lenkijos politiką, apribodama liberaliosios demokratijos santvarką ir imdamasi virtinės kontroversiškų teismų reformų, dėl kurių kilo įtampa su ES, taip pat monopolizuodama valstybinės žiniasklaidos kontrolę ir vykdydama kitas prieštaringai vertinamas priemones.
Analitikų teigimu, A. Kaczynskis siekia sukurti Lenkijoje neliberalios demokratijos santvarką, panašią į politinį modelį, kurį Vengrijoje formuoja ministras pirmininkas Viktoras Orbanas.
PiS iki šiol kontroliavo 239 iš 460 vietų parlamento žemuosiuose rūmuose.
Opozicinę KO palaiko daugiausia miestiečiai, nusivylę PiS nesantaiką kurstančia politika, kontroversiškomis teismų reformomis ir korupcijos skandalais.
Valdantieji, užsitikrinę 48 iš 100 vietų Senate, neteko parlamento aukštųjų rūmų kontrolės. Analitikai mano, kad tai turėtų pažaboti partijos ambicijas vykdyti reformas.
Prezidento rinkimai
2020 metų prezidento rinkimams besiruošianti PiS turėtų ir toliau finansuoti dosnias socialines išmokas, įskaitant naujas išmokas tėvams ir pensijų didinimą, įsitikinęs Varšuvos universiteto politikos analitikas Stanislawas Mocekas.
„Kontroversiškiausių (teismų, žiniasklaidos) reformų jie imsis tik po prezidento rinkimų“, – sakė jis, užsimindamas apie teismų sistemos pertvarką, galinčią pakirsti teisėjų nepriklausomumą ir teisės viršenybės principą, taip pat – dar labiau pabloginti Varšuvos ir Briuselio santykius.
Į parlamentą sugrįžtančios kairiosios jėgos smerkia PiS dėl nusistatymo prieš LGBT bendruomenę ir artimo santykio su Bažnyčia, tačiau palaiko valdančiųjų socialinės politikos siekius.
„Konfederacija“ – euroskeptiška naujoji ultradešiniųjų libertarų koalicija – per rinkimus irgi peržengė penkių procentų slenkstį ir pateko į parlamentą, užsitikrinusi 6,81 proc. balsų ir 11 mandatų.
Valstiečių partijos (PSL) ir „Kukiz 15“ aljansas sulaukė 8,55 proc. elektorato paramos ir gavo 27 vietas.
Tuo metu Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) išplatino pareiškimą, kuriame teigiama, jog rinkėjų galimybei „priimti pagrįstą sprendimą pakenkė žiniasklaidos nešališkumo stoka, ypač kalbant apie viešąjį transliuotoją“, akivaizdžiai palaikantį PiS.
Gerovės valstybė
Valdančioji partija pirmenybę teikia kaimo vietovėse gyvenantiems rinkėjams, akcentuodama šeimos vertybes kartu su didesnėmis socialinėmis išmokomis, mokesčių lengvatomis mažas pajamas turintiems piliečiams ir didesniais minimaliais atlyginimais bei pensijomis.
J. Kaczynskis, panašiai kaip ir kiti prieš liberaliuosius elitus nusistatę veikėjai Vakarų Europoje ir JAV, pasinaudojo visuomenėje vyraujančiomis populistinėmis nuotaikomis.
Jo partijos pastangos sukurti socialinės gerovės valstybę patrauklios lenkams, kurie jaučiasi apleisti staigaus ekonomikos augimo ir laisvosios rinkos plėtros laikotarpiu, prasidėjusiu 1989 metais žlugus komunistų režimui.
„Valdant PiS vyriausybei išėjau į pensiją anksčiau – būdama 60 metų. Taip pat gavau papildomą 13-tą pensiją“, – pirmadienį naujienų agentūrai AFP sakė Magdalena prisistačiusi 62 metų pensininkė, kuri džiaugėsi populistų pergale.
„Pažiūrėsime, kaip keisis pensininkų padėtis. Galbūt, pigs vaistai“, – pridūrė moteris.
Suverenitetas prieš federalizmą
J. Kaczynskis Lenkijos visuomenę taip pat smarkiai skaldo savo retorika, nukreipta prieš seksualines mažumas ir vakarietiškas liberalias vertybes, tyliai pritariant Lenkijos įtakingai Katalikų Bažnyčiai, kurios nuomonė itin svarbi kaimo vietovėse gyvenantiems rinkėjams.
Jis yra vienas iš kelių Europos Sąjungos lyderių populistų, siekiančių didesnio nacionalinio suvereniteto, o ne Prancūzijos ir Vokietijos palaikomo federalizmo.
PiS taip pat siekia tvirtesnių ryšių su JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija. Lenkija jau ilgą laiką laiko Jungtines Valstijas pirminiu savo saugumo garantu NATO ir apsauga nuo Rusijos.
38 mln. gyventojų turinti Lenkija 2017 metais tapo populiariausia laikino įsidarbinimo šalimi tarp užsieniečių ir aplenkė net Jungtines Valstijas, rodo Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenys.
Rinkėjų aktyvumas per sekmadienio balsavimą buvo 61,74 proc. – didžiausias nuo komizmo griūties.