Šaltinis teigė, kad E. Macronas sutrumpins savo programą, kad sugrįžtų į Prancūziją anksčiau nei tikėtasi, praėjus beveik savaitei, kai Michelis Barnier buvo pašalintas iš premjero pareigų. Anksčiau buvo pranešta, kad E. Macronas jau ketvirtadienį gali paskirti naują ministrą pirmininką.
Macronas atvyko į Varšuvą aptarti paramos Ukrainai
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį atvyko į Varšuvą aptarti paramos Ukrainai didinimo, atsižvelgiant į svarstymus apie galimas taikos derybas, kuriomis siekiama užbaigti Rusijos vykdomą karą.
Nuo invazijos pradžios 2022 metų vasarį Lenkija tvirtai remia kaimyninę Ukrainą ir yra svarbus logistikos centras, per kurį Kyjivui teikiama Vakarų karinė pagalba.
Lenkija stengiasi aptarti Ukrainos reikalus su įvairiais užsienio pareigūnais, nes ruošiasi kitą mėnesį perimti rotacinį pirmininkavimą Europos Sąjungai.
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas antradienį pareiškė, kad taikos derybos dėl karo Ukrainoje užbaigimo galėtų prasidėti „šią žiemą“.
„Mūsų pirmininkavimas (ES) visų pirma bus bendrai atsakingas už tai, kaip atrodys politinis kraštovaizdis, galbūt kaip atrodys padėtis (taikos) derybų metu“, – sakė jis.
E. Macrono biuras pranešė, kad prieš Lenkijos pirmininkavimą ES jis ir D. Tuskas kalbėsis apie „Europos paramą Ukrainai naujame transatlantiniame kontekste“.
Saugumo garantijos
Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra sakęs, kad Ukrainos krizės sprendimas bus jo svarbiausias prioritetas, kai jis kitą mėnesį pradės eiti pareigas.
Praėjusį šeštadienį jis susitiko su E. Macronu ir Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu per vizitą Prancūzijoje – tai buvo pirmoji jo kelionė į užsienį po perrinkimo.
Vėliau D. Trumpas savo platformoje „Truth Social“ parašė, kad „turėtų būti nedelsiant nutraukta ugnis ir pradėtos derybos“.
Antradienį V. Zelenskis sakė esąs dėkingas už D. Trumpo „tvirtą nusiteikimą“ užbaigti karą Ukrainoje. Anksčiau jis teigė, kad Ukrainai reikia „efektyvių taikos garantijų“, ir pasisakė už šalies narystę NATO.
„Paliaubos be garantijų gali bet kurią akimirką vėl įplieksti [kovas], kaip (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas jau yra padaręs anksčiau“, – sakė jis.
Vakarų kariai Ukrainoje?
Kelios žiniasklaidos priemonės pranešė, kad E. Macronas ir D. Tuskas taip pat gali aptarti Europos taikos palaikymo misijos siuntimą į Ukrainą. Tačiau Paryžius šių pranešimų nepatvirtino.
Vienas diplomatinis šaltinis su anonimiškumo sąlyga sakė, kad „jie kalbėsis apie saugumo garantijas ir apie tai, kas bus po to, t. y. kaip gali atrodyti rytojus, atsižvelgiant į sąlygas, kurias nustatys ukrainiečiai“.
Gynybos ekspertas Elie Tenenbaumas AFP sakė, kad „Prancūzija ir Didžioji Britanija, iš vienos pusės, ir tada lenkai, Baltijos šalys, Skandinavijos šalys... ir galbūt kiti sąjungininkai“ galėtų dalyvauti tokiame plane.
Prancūzijos tarptautinių santykių instituto (IFRI) ekspertas E. Tenenbaumas apskaičiavo, kad potencialiai gali reikėti 40 000 karių.
E. Macronas jau vasario mėnesį buvo iškėlęs Vakarų karių siuntimo į Ukrainą idėją.
„Atvirai kalbant, mes galime mąstyti ir dirbti remdamiesi Emmanuelio (Macrono) pozicija“, – pirmadienį Kyjive sakė V. Zelenskis.
„Jis pasiūlė, kad Ukrainos teritorijoje turėtų būti kurios nors valstybės karių, kurie užtikrintų mūsų saugumą, kol Ukraina nėra NATO narė“, – pridūrė jis.
E. Macronas: ieškant kelio, kaip užbaigti karą Ukrainoje, būtina atsižvelgti į Kyjivo ir ES interesus
E. Macronas ketvirtadienį paragino ieškoti tokio karo Ukrainoje užbaigimo „kelio“, kad būtų atsižvelgta į Kyjivo ir Europos Sąjungos (ES) interesus, išrinktajam JAV prezidentui Donaldui Trumpui rengiantis pradėti eiti pareigas.
„D. Trumpo administracija rodo norą pamėginti pakeisti šio konflikto eigą, todėl turime glaudžiai bendradarbiauti su amerikiečiais ir, žinoma, su Ukraina, kad rastume galimą kelią atsižvelgiant į Ukrainos interesus, jos suverenumą, ir europiečių interesus bei jų saugumą“, – per vizitą Varšuvoje sakė E. Macronas.
E. Macronas surengė vizitą Varšuvoje, prieš kelias dienas Paryžiuje susitikęs su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir D. Trumpu, šis pareiškė, kad Ukrainos krizės sprendimas bus jo pagrindinis prioritetas.
Lenkija yra tvirta kaimynės Ukrainos rėmėja nuo pat Rusijos invazijos pradžios ir svarbus Vakarų karinės pagalbos Kyjivui logistikos centras. ES ir NATO narė kitą mėnesį perims pirmininkavimą Europos Sąjungai.
Antradienį D. Tuskas pareiškė, kad taikos derybos dėl karo Ukrainoje užbaigimo gali prasidėti „šių metų žiemą“. „Pirmininkaudami būsime ypač atsakingi už tai, kaip atrodys politinis kraštovaizdis, galbūt kokia bus padėtis taikos derybų metu“, – sakė jis.
Po derybų su E. Macronu D. Tuskas sakė, kad šios derybos patvirtino, jog Lenkija ir Prancūzija yra tarsi „viena komanda“ tokiais klausimais kaip Europos saugumas ir padėtis Ukrainoje bei pastangos pasiekti teisingą taiką. D. Tuskas sakė su E. Macronu sutaręs, kad „Ukraina turi dalyvauti visose derybose“ dėl taikos ir „bet koks variantas, bet koks pasiūlymas turi būti priimtinas ir mūsų draugams Kyjive“.
Jis taip pat sakė, kad Lenkija neplanuoja siųsti savo karių į Ukrainą po paliaubų.
„Sprendimai dėl lenkų veiklos bus priimami Varšuvoje ir tik Varšuvoje, – sakė jis. – Šiuo metu tokios veiklos neplanuojame. Bendradarbiausime su Prancūzija ir ne tik su ja, ieškosime sprendimų, kurie visų pirma garantuos saugumą Europai, bet taip pat ir Ukrainai, kad konfliktas vėl neįsipliekstų, jei bus galima pasiekti paliaubas ir galbūt taikos susitarimą“.