Kita vertus, Oksfordo universiteto su „AstraZeneca“ kurta vakcina yra gerokai pigesnė, ją yra paprasčiau laikyti ir išplatinti visame pasaulyje, skelbia BBC. Taigi, jeigu ją patvirtins reguliuojančiosios institucijos, Oksfordo universiteto vakcina vis tiek suvaidins svarbų vaidmenį kovojant su pandemija. Taip pat yra intriguojančių duomenų, jog tiksliau parinkus dozę, apsauga gali padidėti iki 90 proc. Oksfordo universiteto mokslininkai vakciną sukūrė maždaug per 10 mėnesių, nors paprastai šis procesas trunka dešimtmetį.
„Šiandien paskelbta informacija leidžia dar vienu žingsniu priartėti prie masinio vakcinų naudojimo ir pagaliau sustabdyti koronavirusą“, – pareiškė prof. Sarah Gilbert, vadovaujanti vakcinos kūrimo darbams. Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybė iš anksto užsisakė 100 mln. Oksfordo universiteto vakcinos dozių, kurių užteks paskiepyti 50 mln. žmonių.
Ką parodė bandymai?
Vakcinos bandymuose dalyvavo daugiau nei 20 tūkst. savanorių, iš jų pusė JK, pusė Brazilijoje. Dvi vakcinos dozes gavusių tiriamųjų grupėje nustatyta 30 COVID-19 atvejų, placebą gavusių tiriamųjų grupėje – 101 atvejis. Mokslininkų teigimu, vakcina suteikia 70 proc. apsaugą. Kai savanoriams buvo suleistos dvi „didelės“ dozės, veiksmingumas buvo mažesnis, 62 proc., bet padidėjo iki 90 proc., pirmiausia suleidus „mažą“ dozę, paskui – didelę. Skirtingo veiksmingumo priežastys kol kas nežinomos.
„Esame labai patenkinti rezultatais“, – BBC sakė pagrindinis bandymų tyrėjas prof. Andrew Pollard. Jo teigimu, duomenys apie 90 proc. veiksmingumą yra „intriguojantys“ ir reiškia, kad „reikės išplatinti gerokai daugiau dozių“.
Ši vakcina yra paremta genetiškai modifikuotu peršalimo virusu, kuriuo užsikrėsdavo šimpanzės. Jis buvo pakeistas, kad neužkrėstų žmonių, bei papildytas koronaviruso spyglio baltymo genetine informacija. Suleidus vakcinos, organizmo ląstelės pradeda gaminti spyglio baltymą, kurį imuninė sistema atpažįsta kaip įsibrovėlį ir bando sunaikinti, o užsikrėtus tikruoju koronavirusu, imuninė sistema jau moka su juo kovoti.