JT duomenimis, 1948 metais daugiau kaip 760 tūkst. palestiniečių pabėgo arba buvo išvaryti iš savo namų.
Ramaloje, Palestinos savivaldos centre, protestuotojai nešė juodus transparantus su užrašu „Sugrįžimas“, taip pat laikė iškėlę senų raktų atvaizdus – sunkios palestiniečių padėties simbolį ir reikalavimą pripažinti jų teisę sugrįžti namo.
Šiemet Nakba minima padidėjus įtampai Izraelio ir Palestinos konflikte, kuris nuo metų pradžios nusinešė daugiau kaip 170 gyvybių abiejose pusėse. Praėjusią savaitę per penkias dienas trukusius Izraelio ir užblokuoto Gazos Ruožo ginkluotų grupuočių susirėmimus žuvo 35 žmonės, beveik visi palestiniečiai.
Izraelis buvo įkurtas 1948 metų gegužės 14 dieną po 1947 metų lapkritį įvykusio Jungtinių Tautų balsavimo, kuriuo britų mandatas Palestinai valdyti buvo padalytas į žydų ir arabų valstybes.
Praėjus dienai po to, kai Izraelis paskelbė savo valstybingumą, penkios arabų armijos užpuolė jauną valstybę. Kilusiame kare Izraelis nugalėjo arabų pajėgas.
Izraelio organizacijos „Zochrot“ duomenimis, per konfliktą žydų pajėgos sunaikino arba išblaškė daugiau kaip 600 bendruomenių.
Nuo tada palestiniečiai reikalauja teisės sugrįžti, tačiau Izraelis griežtai atsisako tai padaryti, teigdamas, kad tai prilygtų demografiniam valstybės žydiškos prigimties atsisakymui.
JT duomenimis, šiuo metu Vakarų Krante, Gazos Ruože, Jordanijoje, Libane ir Sirijoje gyvena 5,9 mln. palestiniečių pabėgėlių.
Balandžio 26 dieną pagal žydų kalendorių Izraelis šventė 75-ąsias Nepriklausomybės metines.
„Gerbti tarptautines rezoliucijas“
JT būstinėje Niujorke pirmadienį pirmą kartą buvo paminėta Nakba, po to, kai pernai lapkričio mėnesį buvo priimta rezoliucija Palestinos klausimu.
Palestinos savivaldos prezidentas Mahmudas Abasas, kurio „Palestinos valstybė“ turi JT stebėtojo statusą, kalbėjo arabų kalba specialioje Palestinos tautos neatimamų teisių įgyvendinimo komiteto sesijoje.
„Šiandien mes oficialiai, vadovaudamiesi tarptautine teise ir tarptautinėmis rezoliucijomis, reikalaujame, kad Izraelis laikytųsi šių rezoliucijų arba būtų sustabdyta Izraelio narystė JT“, – sakė M. Abbasas, turėdamas omenyje šimtus per daugelį metų priimtų JT rezoliucijų, kurios, palestiniečių nuomone, yra skirtos užtikrinti jų teises.
Per valandą trukusią kalbą jis sakė, kad Nakba „neprasidėjo 1948 metais ir nesibaigė po šios datos“.
„Okupacinė Izraelio valdžia tęsia okupaciją ir agresiją prieš Palestinos žmones, toliau neigia Nakbą ir atmeta tarptautines rezoliucijas dėl palestiniečių pabėgėlių grįžimo į tėvynę“, – kalbėjo jis.
„Ne šiaip skaičius“
Ramaloje 64 metų Khairy Hanunas, apsirengęs tradiciniu palestiniečių kostiumu, nešėsi seną lagaminą ir seną raktą, simbolizuojantį 1948 metų išvarymą iš namų.
„Esame čia tam, kad pasakytume okupantams (Izraeliui), jog būtent taip jie išvijo mūsų tėvus ir senelius – kaip stovi“, – sakė Kh. Hanunas, gyvenantis Tulkarme, šiaurinėje Vakarų Kranto dalyje.
Izraelyje apie du milijonus žmonių – daugiau kaip 20 proc. gyventojų – sudaro palestiniečiai ir jų palikuonys, likę gyventi po valstybės įkūrimo.
Susibūrime Ramaloje taip pat dalyvavo Izraelio arabų, kaip juos vadina Izraelis, bendruomenė.
„Viena didžiausių sionistinio judėjimo padarytų klaidų buvo ta, kad po Nakbos (Izraelyje) liko 150-160 tūkst. palestiniečių“, – sakė Mohammedas Baraka. – Šiandien mūsų yra beveik du milijonai, ir mes esame ne šiaip skaičius, o tautinės tapatybės, kurią Izraelis bandė ištrinti, liudijimas“.
Nohadas Wahdane, kurio šeima išgyveno Nakbą, sakė, kad „šie minėjimai rengiami kasmet, kad jaunimas galėtų sužinoti savo istoriją ir jos nepamiršti“.