Ugnis atkeliavo į Pekiną po jos įžiebimo ceremonijos Graikijoje, temdytos protestų dėl žmogaus teisių pažeidimų Kinijoje.
Pekinas, vasarį tapsiantis pirmuoju miestu, organizavusiu tiek vasaros, tiek žiemos olimpines žaidynes, surengė olimpinės ugnies sutikimo renginį sostinės Olimpiniame bokšte, kur bus demonstruojama visuomenei.
Vasario pradžioje bus surengta trumpa olimpinio deglo nešimo estafetė, per kurią 1 200 deglo nešėjų neš ugnį aplink tris olimpiados varžybų zonas, nurodė organizatoriai.
Olimpinė ugnis atkeliavo į Kiniją iki žaidynių likus kiek daugiau nei 100 dienų. Valstybinio transliuotojo CCTV paskelbtoje filmuotoje medžiagoje matyti, kaip baltus treningus vilkintys pareigūnai anksti trečiadienį išneša iš lėktuvo raudoną žibintą su olimpine ugnimi.
Ugnį pasveikino vaikų choras. Vėliau miesto Komunistų partijos sekretorius Cai Q perkėlė liepsną į specialiai pagamintą aukurą.
Olimpinė ugnis bus demonstruojama visuomenei Olimpiniame bokšte šalia Pekino olimpinio stadiono, vadinamo „Paukščio lizdu“. Šioje arenoje vyko 2008 metų olimpinių žaidynių atidarymo ceremonija. Vasarį čia vyks ir 2022-ųjų Pekino žiemos olimpiados atidarymo ir uždarymo ceremonijos.
Ugnis buvo įžiebta pirmadienį istoriniame Olimpijos mieste ir kitą dieną perduota Pekino žaidynių organizatoriams.
Dėl koronavoruso pandemijos ceremonija vyko be žiūrovų, dalyvavo daugiausia pareigūnai ir žiniasklaidos atstovai. Sulaužant tradiciją nebuvo olimpinio deglo nešimo estafetės Graikijos teritorijoje.
Žmogaus teisių aktyvistai kaltina Tarptautinį olimpinį komitetą (TOK), kad jis užmerkia akis prieš šiurkščius teisių pažeidimus Kinijoje, ypač dėl Tibeto, elgesio su musulmonų uigūrų mažuma ir politinių represijų Honkonge.
Pirmadienį per olimpinės ugnies įžiebimo ceremoniją aktyvistai išskleidė Tibeto vėliavą ir transparantą su užrašu „Genocidui – ne“. Panaši akcija sekmadienį buvo surengta ir Atėnų Akropolyje.
Mažai tikėtina panašių nepritarimo ženklų išvysti griežtai kontroliuojamoje Kinijoje. Pekinas nekart atmetė kalbas apie olimpiados boikotą, ragindamas „nepolitizuoti sporto“.
Vasario 4–20 dienomis vyksiančioje žiemos olimpiadoje varžysis apie 2 900 atletų, atstovaujančių maždaug 85 nacionaliniams olimpiniams komitetams.
Raginimai boikotuoti žaidynes
Žmogaus teisių gynėjai tvirtina, kad daugiau kaip milijonas uigūrų ir kitų musulmonų mažumų atstovų laikomi perauklėjimo stovyklose Kinijos šiaurės vakariniame Sindziango regione. Jie kaltina Kinijos valdžią varžant šių asmenų teisę išpažinti savo tikėjimą ir jų laisves.
Vašingtonas Kinijos elgesį uigūrų atžvilgiu vadina „genocidu“.
Ilgą laiką apskritai neigęs, kad Sindziange esama perauklėjimo stovyklų, vėliau Pekinas tvirtino, kad šios įstaigos yra profesinio ugdymo centrai, turintys atgrasyti uigūrus nuo islamo ekstremizmo.
TOK atmetė kalbas apie galimą olimpiados boikotą. Jo vadovas Thomas Bachas, buvęs fechtuotojas, 1980 metais pats nukentėjęs dėl Maskvos olimpinėms žaidynėms paskelbto boikoto, tvirtino, kad tokiu žingsniu būtų nubausti tik sportininkai.
Pekino olimpinės žaidynės bus jau antroji koronaviruso šešėlio temdoma olimpiada po anksčiau šiais metais vykusių Tokijo žaidynių. Pekine besivaržysiantiems atletams teks laikytis griežtų taisyklių, kad būtų išvengta užkrato plitimo.
Visi dalyviai atvykę pateks į uždarą „burbulą“, apimsiantį su žaidynėmis susijusius rajonus, stadionus, apgyvendinimo, maitinimo vietas, atidarymo ir uždarymo ceremonijas. Tik pilnai pasiskiepiję dalyviai bus atleisti nuo 21 dienos karantino atvykus.
Bilietai į olimpiados renginius bus pardavinėjami tik Kinijoje gyvenantiems žmonėms.
Kinija faktiškai uždarė savo sienas, kai 2019 metų pabaigoje šalyje buvo nustatyti pirmieji užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejai. Tai buvo viena priemonių, padėjusių suvaldyti infekcijos plitimą.
Šiuo metu maždaug 2 tūkst. užsienio atletų, trenerių ir olimpinių rinktinių pareigūnų dalyvauja priešolimpiniuose bandomuosiuose renginiuose Pekine, leidžiančiuose pajusti, kaip valdžia tvarkysis per kitų metų žaidynes.