D. Trumpas kritikavo JAV paramos Ukrainos kovai su 2022 metais Rusijos invazija lygį ir prieš rinkimus pažadėjo užbaigti konfliktą dar prieš pradėdamas eiti pareigas, nepaaiškindamas kaip.
Pagalbos Ukrainai ateitis yra vienas iš svarbiausių klausimų, su kuriais susiduria ES po D. Trumpo pergalės, kai regionas stengiasi parodyti vieningą frontą, o dvi didžiausios jo galybės – Vokietija, kurios vyriausybė ką tik žlugo, ir Prancūzija – yra politiškai susilpnėjusios.
„Amerikiečiai pasitrauks iš šio karo, pirmiausia jie neskatins karo“, – penktadienį prieš neoficialų ES aukščiausiojo lygio susitikimą, kurį jis rengia Vengrijos sostinėje, valstybiniam radijui sakė V. Orbanas, artimas D. Trumpo sąjungininkas.
„Europa negali viena finansuoti šio karo... Kai kurie vis dar nori toliau siųsti milžiniškas pinigų sumas į šį pralaimėtą karą, bet daugėja tų, kurie tyli... ir tų, kurie atsargiai teigia, kad turėtume prisitaikyti prie naujos padėties“, – teigė V. Orbanas.
Sako, kad Ukrainos laukia karinis pralaimėjimas
„Padėtis fronte akivaizdi, Ukrainos laukia karinis pralaimėjimas“, – sakė V. Orbanas interviu radijui, priimdamas Europos Sąjungos vadovus antrai derybų dienai Budapešte.
D. Trumpas rinkimų kampanijos metu gyrėsi, kad gali užbaigti karą per vieną dieną.
Į valdžią grįžtantis respublikonų lyderis, pasak V. Orbano, yra „žmogus, kuris nekenčia karo“ – ir sukuriantis „naują situaciją“ Europai savo abejonėmis dėl JAV paramos Kyjivui.
V. Orbanui, tvirtam D. Trumpo sąjungininkui, kuris, priešingai nei kiti ES lyderiai, siekia greitų paliaubų Ukrainoje, Europos atsakas turėtų būti aiškus: „Skubiai prisitaikykime ir pereikime nuo karo prie taikos“, – sakė jis.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį Budapešte po derybų su Europos lyderiais pareiškė, kad raginimai nutraukti ugnį yra „pavojingi“ ir „neatsakingi“, nesuteikiantys Kyjivui jokių saugumo garantijų.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas penktadienį paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame dar kartą patvirtino savo „pasiryžimą teikti tvirtą paramą Ukrainai ir Ukrainos žmonėms“.
Jie pakartojo esantys pasiryžę „išlaikyti ir stiprinti paramą“ Kyjivui, siekdami atremti Rusijos agresiją.
V. Orbanui atrodo, kad vieningas Europos frontas dėl Ukrainos ima trūkinėti.
„Daugėja tų, kurie tyli, nors anksčiau garsiai kalbėjo, – sakė jis. – Daugėja tų, kurie yra atsargūs, taip pat daugėja tų, kurie kelia klausimą, kad galbūt turėtume prisitaikyti prie naujos situacijos.“
Tai kad ne, jam atsakė Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas.
„Manau, kad yra priešingai – paramos Ukrainai lygis nepasikeitė“, – sakė jis Budapešte.
Kartu su Amerika ES ir jos valstybės narės yra vienos didžiausių karinės bei finansinės pagalbos Ukrainai teikėjų, o dauguma ES vadovų išreiškė tvirtą paramą tam, kad būtų tęsiamas šis kelias.
Penktadienį Budapešte Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pakartojo šią poziciją, sakydamas, kad Europa taip pat turi stiprinti savo gynybą.
„Rusija įsiveržė į Ukrainą ir tęsia šį karą su nepakitusiu brutalumu, – sakė jis. – Vienas klausimas yra visiškai aiškus: kartu, kaip Europos Sąjunga, kaip europiečiai, turime daryti tai, kas būtina mūsų saugumui užtikrinti. Tai bus ypač sėkminga, jei kiekvienas įneš savo indėlį“.
Orbanas ragina pradėti paliaubas
V. Orbanas paragino nedelsiant nutraukti ugnį Ukrainoje, o po to surengti Kyjivo ir Maskvos taikos derybas – šį raginimą griežtai atmetė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Tai labai bauginantis iššūkis mūsų piliečiams: pirmiausia paliaubos, o paskui pažiūrėsime. Kas jūs esate? Ar jūsų vaikai miršta?“, – V. Zelenskis sakė ketvirtadienį spaudos konferencijoje Budapešte, praėjus vos kelioms minutėms po to, kai V. Orbanas pakartojo savo raginimą.
„Paliaubas siūlo, pavyzdžiui, lyderis, kuris yra prieš tai, kad Ukraina būtų NATO. Įsivaizduokite... tai nesąmonė ir disharmonija“, – sakė Ukrainos prezidentas.
Ketvirtadienį vakare Budapešte vykusioje ES vadovų vakarienėje tik V. Orbanas ir Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico paragino keisti Ukrainos strategiją, o kiti teigė, kad dabartinė strategija veikia, sakė aukštas ES pareigūnas.
Tačiau lyderiai žino, kad gali susidurti su perspektyva, jog, valdant D. Trumpui, JAV gali sumažinti paramą Ukrainai, ir pradėjo aptarinėti, kaip tokiu atveju reaguotų, sako pareigūnai.
R. Fico, kuris prieš metus pradėjęs eiti pareigas sustabdė valstybės karinę pagalbą Ukrainai, sakė, kad Slovakija prieštarautų, jog ES prisiimtų „finansinę atsakomybę“ už Ukrainą, jei D. Trumpo vadovaujamos JAV apribotų arba nutrauktų savo pagalbą.
Savo „Facebook“ puslapyje paskelbtame vaizdo įraše R. Fico sakė, kad jei ES gali rasti pinigų Ukrainai, ji taip pat turėtų turėti lėšų kovai su nelegalia migracija, kurią jis pavadino „egzistencine grėsme“ blokui.
„Pabrėžiau, kad jei norime turėti pinigų Ukrainai, turime turėti pinigų ir problemoms, kurios ES kelia gerokai didesnę grėsmę“, – sakė Slovakijos premjeras.
