„Rusič“ – iš Rusijos neonacių suformuota diversantų kovotojų grupė, liūdnai pagarsėjusi savo siaubingais poelgiais su į nelaisvę patekusiais ukrainiečiais. Nuo pat karo Donbase pradžios – 2014-ųjų – greta fronto linijos Ukrainoje siautėję rusų sadistai ir jų grupuotės vardas prakeiksmu tapo net kai kurių okupantų kareivių lūpose. O vienas iš „Rusič“ – šiuo pavadinimu į senovės Rusios gyventojus „besilygiuojančios“ gaujos idėjinių vadovų – Helsinkio oro uoste pagaliau pričiuptas J. Petrovskis.
Apie šio vyro sulaikymą viešai paskelbta rugpjūčio 25-ąją, tačiau iš tikrųjų pasienio pareigūnams jis įkliuvo dar liepos 20 d., bandydamas išskristi į Nicą. Įžūlų jo prašymą suteikti politinį prieglobstį Suomijos teisėjas griežtai atmetė, o Ukraina pradėjo procesą, reikalaudama Didžiojo slavo ekstradicijos. Iki šiol atvejų, kad karo nusikaltimais kaltinamas rusas iš tikrųjų būtų perduotas Ukrainai, nepasitaikė.
Nors anksčiau sadisto ir teroristo Petrovskio pavardė pasaulio žiniasklaidos pernelyg nedomino, jį sulaikius siūlų kamuolys pradėjo vyniotis – ėmė aiškėti vis daugiau faktų apie jo veiklą Norvegijoje, košmariškus „žygdarbius“ fronte Ukrainoje, siaubingos ideologijos skleidimą ir netgi ryšius su žmogumi, netrukus pradėsiančiu elitinį darbą Italijos Senate. Tai – skandalingasis rusės Irinos Osipovos atvejis.
Savo ruožtu Suomijos pareigūnai viešai įvardijo, kad Didžiojo slavo sulaikymas tapo precedentu, leisiančiu peržiūrėti laikino leidimo gyventi šalyje suteikimo tvarką.
Sučiupus vieną iš vadeivų, sukrėtimą patyrė ir pati „Rusič“ grupuotė, reikalaujanti, kad Rusija dėtų pastangas ir užkirstų kelią J. Petrovskio ekstradicijai bei galimam įkalinimui iki gyvos galvos. Tol, kol Didysis slavas nebus sugrąžintas į gimtinę, karinių užduočių neonaciai Ukrainoje paskelbė nebevykdysiantys.