Dar prieš ceremoniją Europos Sąjunga (ES) dėl „demokratijos žlugdymo“ ir žmogaus teisių pažeidinėjimo paskelbė apie naujas sankcijas prezidento aplinkai. Sąraše, be kitų, yra D. Ortegos duktė ir sūnus, kurie dirba prezidento patarėjais.
JAV iždo departamentas įvedė sankcijas šešiems aukštiems Nikaragvos vyriausybės funkcionieriams, įskaitant gynybos ministrą ir telekomunikacijų reguliavimo tarnybos pareigūnus, kurie esą koordinavo paramos D. Ortegai kampaniją internete.
Savo inauguracinėje kalboje D. Ortega pasišaipė iš sankcijų ir pavadino jas apdovanojimu Brendai Rochai, Rinkimų tarybos pirmininkei, kurį įrašyta į sankcionuojamų asmenų sąrašą. Jis pavadino JAV priemones „bailiomis“ ir žiauriomis“ – ne tik Nikaragvai, bet ir Kubai bei Venesuela, kurios jau daug metų susiduria su „brutaliomis sankcijomis“, jos, jo nuomone, turi būti nutrauktos.
Per kelis mėnesius iki rinkimų lapkričio 7-ąją Nikaragvos institucijos sulaikė beveik 40 opozicionierių, tarp kurių buvo septyni potencialūs kandidatai į prezidentus. Rinkimai vyko be nepriklausomų tarptautinių stebėtojų, dauguma užsienio žiniasklaidos priemonių atstovų nebuvo įleisti į šalį. JAV valstybės departamento duomenimis, Nikaragvoje vis dar yra 170 politinių kalinių.
D. Ortega tikina, kad tai kriminaliniai nusikaltėliai ir teroristai, kurie mėgina, padedant JAV, jį nuversti.
D. Ortega, jaunystėje aistringas marksistas, valdė Nikaragvą nuo 1979 iki 1990 metų – kai jo vadovaujamas partizaninis judėjimas nuvertė JAV remtą diktatorių Anastasio Somozą. Kai 2007-aisiais grįžo į valdžią, D. Ortega triskart buvo perrinktas, tačiau vis labiau įgavo diktatoriškų bruožų ir galiausiai atšaukė prezidento perrinkimo ribojimą.
