P. Porošenka yra penktasis nepriklausomos Ukrainos prezidentas ir pirmasis šį postą iškovojęs jau pirmajame rinkimų ture.
Prisiekdamas Konstitucija ir Šventojo Rašto XVI amž. rankraščiu „Peresopnytske Yevanheliie“ per inauguracijos ceremoniją Aukščiausioje Radoje, P.Porošenka, tapęs penktuoju šalies vadovu po Sovietų Sąjungos subyrėjimo 1991 metais, įsipareigojo saugoti Ukrainos suverenumą ir nepriklausomybę, taip pat ginti jos piliečių teises ir laisveę.
Prisiekęs P.Porošenka pasirašė įsaką, kuriuo jis prisiima Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado pareigas.
48 metų konditerijos magnatas P.Porošenka, dirbęs užsienio reikalų ir ekonomikos plėtros ministru dviejose ankstesnėse administracijose, buvo išrinktas šalies vadovu gegužės 25-ąją, praėjus trims mėnesiams po to, kai per įnirtingus gatvių protestus buvo nuverstas ankstesnis prezidentas Viktoras Janukovyčius, kuris pabėgo į Rusiją.
P.Porošenka iškovojo triuškinamą pergalę rinkimuose per pirmąjį ratą, savo kampanijai pasirinkęs šūkį „Gyventi naujai“. Vėliau šeštadienį jis turėtų pristatyti savo programą, kaip bus siekiama atkurti stabilumą maištingame rytiniame regione, o Ukraina bus integruojama į Europą.
P. Porošenka: Krymas yra, buvo ir bus Ukrainos žemė
Kalboje, kurią P. Porošenka sakė per inauguracijos ceremoniją kreipėsi į separatistus Rytų Ukrainoje, teigdamas, jog už ginklų sudėjimą, jis garantuos amnestiją prorusiškiems separatistams.
„Aš nenoriu karo; nenoriu keršto. Noriu taikos – ir noriu, kad taika įsigalėtų“, – P.Porošenka sakė parlamentui po to, kai davė prezidento priesaiką.
„Nors prieš akis – didelės aukos, sudėtos Ukrainos liaudies, noriu taikos, ir pasieksiu Ukrainos vienybę, – pridūrė jis. – Prašau, sudėkite ginklus, ir aš garantuoju neliečiamybę visiems, kieno rankos nesuteptos krauju.“
Jeigu sukilėliai sutiktų sudėti ginklus, P.Porošenka pažadėjo „pirma – atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės tuos, kurių rankos nesuteptos Ukrainos karių ir taikių gyventojų krauju, kurie nesusiję su terorizmo finansavimu. Antra – kontroliuojamą koridorių Rusijos samdiniame, kurie panorės grįžti namo. Trečia – taikų dialogą ... Kalbama apie dialogą su taikiais piliečiais“.
Jis taip pat užtikrino, jog Ukraina vėl bus vieninga. P. Porošenka pareiškė, jog Krymas, kurį aneksavo Rusija, „yra, buvo ir visada bus Ukrainos žemė“. Savo kovingoje inauguracinėje kalboje pareiškė, kad Ukraina neatsisakys teisių į Krymą – Juodosios jūros pusiasalį, kurį kovą aneksavo Rusija.
„Rusija okupavo Krymą, kuris yra, buvo ir liks ukrainietiškas“, – P.Porošenka sakė emocingame kreipimesi po savo prisaikdinimo, o ceremonijos dalyviai jam plojo atsistoję.
„Vakar aš apie tai tvirtai pareiškiau Rusijos vadovybei (per susitikimą) Normandijoje“, – pabrėžė jis.
Naujasis prezidentas akcentavo būtinybę užtikrinti vienybę Ukrainoje, kurios pajėgos kaunasi su prorusiškais separatistais šalies rytuose, taip pat sakė, kad šalis netaps federacine valstybe, nors už tai pasisako Maskva.
„Būtent europinė patirtis mums sako, kad reikšmingą dalį įgaliojimų jau dabar reikia deleguoti vietos valdžios organams. Decentralizacijos reforma prasidės jau šiais metais nuo Konstitucijos pataisų. Naujus įgaliojimus įgis naujai išrinktos vietos tarybos, bet Ukraina buvo, yra ir išliks unitarinė valstybė. Kliedesiai apie federalizaciją neturi pagrindo Ukrainoje“, – pabrėžė P.Porošenka.
Prezidentas pridūrė, kad artimiausiu metu ketina pasirašyti asociacijos sutarties su Europos Sąjunga, kuri laikoma pirmuoju žingsniu į narystę Bendrijoje, ekonominę dalį.
Savo kalboje naujasis Ukrainos prezidentas paminėjo ir į Rusiją pabėgusį buvusį prezidentą Viktorą Janukovyčių, kaltindamas terorizmo rytų Ukrainoje finansavimu. Pasak P. Porošenkos, „jis buvo atsakingas dėl šiandieninės situacijos šalyje“.
Ceremonijoje dalyvavo ir D. Grybauskaitė
Ukrainos Aukščiausioje Radije šeštadienį vyko iškilminga išrinktojo prezidento Petro Porošenkos inauguracijos ceremonija.
Joje dalyvavo trys buvę šalies prezidentai: Leonidas Kravčukas, Leonidas Kučma ir Viktoras Juščenka, taip pat visi vyriausybės nariai ir Konstitucinio Teismo vadovas.
Ceremonijoje dalyvavo virtinė svarbių svečių iš užsienio: Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, Baltarusijos lyderis Aleksandras Lukašenka, Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis, Šveicarijos prezidentas Didier Burkhalteris, taip pat pirmininkaujantis Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO), Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy, JAV viceprezidentas Joe Bidenas, diplomatinio korpuso atstovai ir dvasininkai.
Į prisaikdinimo ceremoniją atvyko iš viso 56 delegacijos.
Parlamento salėje taip pat buvo P.Porošenko žmona ir vaikai.
Žurnalistai į salę nebuvo įleisti, tačiau ceremoniją tiesiogiai transliavo beveik visi Ukrainos televizijos kanalai.
V. Putinui atstovavo ambasadorius
Iškilminga inauguracijos ceremonija Ukrainos parlamente prasidėjo 10 val. Lietuvos laiku, o po valandos Kijevo Sofijos soboro skvere vyko iškilminga prezidentinės vėliavos pakėlimo ceremonija ir kariuomenės vadų prisistatymas.
Ceremonijoje dalyvavo daugiau kaip 50-ties užsienio šalių delegacijos, įskaitant ir JAV viceprezidentą Joe Bideną. Rusijai Kijeve atstovavo ambasadorius, dėl buvusio prezidento Viktoro Janukovyčiaus nušalinimo vasarį grįžęs į Maskvą, tačiau neseniai vėl pasiųstas atgal į Ukrainos sostinę.
Savo rinkėjams prezidentas pažadėjo nedelsiant išspręsti ginkluotą konfliktą rytiniuose Ukrainos regionuose, o šį klausimą penktadienį Prancūzijoje trumpai aptarė su V. Putino ir Vokietijos kanclere Angela Merkel.
„Be abejonės, bendra susitikimo atmosfera buvo įtempta. Tačiau galiausiai dialogas prasidėjo. Galiu pasakyti, kad derybos prasideda“, - vėliau korespondentams kalbėjo P. Porošenka., pridūręs, jog „pradinė derybų fazė“ dėl taikos Rytų Ukrainoje prasidės jau birželio 8 dieną.
Ukrainos prezidento inauguracijoje – ir A. Lukašenka
Baltarusijos prezidentas Aliaksadras Lukašenka kartu su kitais pasaulio šalių lyderiais dalyvavo naujojo Ukrainos prezidento Petro Porošenkos inauguracijos ceremonijoje Kijeve.
Birželio 5 dieną ilgametis Baltarusijos lyderis pranešė ketinantis bendradarbiauti su būsimuoju Ukrainos prezidentu, nes šitaip bus galima paskatinti posovietinių šalių integraciją ir padėti broliškai ukrainiečių tautai.
„Ukrainoje išrinktas naujas prezidentas. Manau, bendradarbiausime tiek su prezidentu, tiek su naująją vyriausybe, nes ten (Ukrainoje, - ELTA) gyvenantys žmonės mums nėra svetimi, - jie tokie patys kaip ir mes: malonūs, stropūs, tik, deja, pakliuvo į tokią situaciją. Mes galėtume juos atstumti, tačiau taip tik padidintume jų vargus“, - rašoma A. Lukašenkos pranešime.
V. Putinas: Ukraina privalo sustabdyti „baudžiamąją“ karinę operacija
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad pritaria Ukrainos išrinktojo prezidento Petro Porošenkos, su kuriuo jis anksčiau trumpai susitiko, išdėstytiems planams, kaip būtų galima sustabdyti smurtą Ukrainoje.
Tačiau jis pažymėjo, kad Ukraina privalo nutraukti „baudžiamąją“ karinę operacija prieš prorusiškus separatistus pietryčių regione, ir perspėjo, kad Rusija imtųsi savo ekonomiką saugančių priemonių, jeigu Kijevas pasirašytų asociacijos sutartį su Europos Sąjunga.
„Kitaip negalima. Jeigu „Pravyj sektor“ dalyvauja kovos veiksmuose – o juk tai neoficiali ginkluota grupuotė – išveda savo kareivius, oficialius Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karius ir sušaudo be teismo ir tyrimo lauke vien dėl to, kad jie atsisakė šaudyti į savo liaudį.... Arba užgrobę ligoninę, sušaudo sužeistuosius... Argi tai galima laikyti normaliomis sąlygomis derybų procesui? Ne. Tai reikia nedelsiant nutraukti“, – pareiškė V.Putinas ir dar pridūrė, kad laukiama visų nusikaltimų tyrimo, taip pat ir Odesoje.
„Aš, žinoma, tai daugeliui savo partnerių šios dienos pokalbiuose pasakiau“, – pabrėžė Rusijos prezidentas.
V.Putinas taip pat perspėjo, kad Rusija imtųsi savo ekonomiką saugančių priemonių, jeigu Kijevas pasirašytų asociacijos sutartį su Europos Sąjunga.
V.Putinas žurnalistams sakė su britų premjeru ir prancūzų prezidentu smulkiai aptaręs Ukrainos asociacijos su Europos Sąjunga planus, taip pat ir su „ponu Porošenka“.
„Aš perspėjau, kad mes būsime priversti imtis priemonių savo ekonomikai apginti, jeigu sutartis bus pasirašyta ir įsigalios“, – sakė jis.
V.Putino nuomone, „Ukrainai tai bus sunkus išbandymas“. Mat tarp Rusijos ir Ukrainos „dabar galioja nulinės muito tarifų reikšmės pagal NVS laisvosios prekybos zonos“ principus.
„Numatoma sutartis (asociacijos su ES) neleistų Ukrainai dalyvauti kituose susitarimuose. Tačiau ne tai yra esmė, o tai, kad,jeigu mes išsaugosime nulinius tarifus, o Ukraina atvers savo rinką europinėms prekėms, tai visos europinės prekės tranzitu keliaus į mūsų muitų teritoriją“, – aiškino V.Putinas.
„Mes šito leisti negalime, mes taip su Europa nesitarėme“, – nurodė jis.
V.Putino nuomone, vargu ar dėl to Ukraina laimės, nes „jos prekės vargu ar bus konkurentiškos net Rusijos rinkoje“.
„Manau, kad Ukrainos vadovybė tai supranta“, – pažymėjo jis.