„Čia yra maždaug 4-5 tūkstančiai žmonių“, – sakė Jungtinių tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro (UNHCR) atstovas spaudai Janas Kapičius, kuris šiuo metu yra Tovarniko geležinkelio stotyje.
„Traukiniai atvyksta, bet jie negali paimti visų šių žmonių“, – pridūrė jis.
Iki 5 tūkst. žmonių pernakt atvyko į nedidelę Tovarniko stotį. Vietoje esantis AFP korespondentas sakė, kad stotis visiškai perpildyta ir kad daug žmonių įsitaisė miegoti palei bėgių kelius.
Tik saujelė Raudonojo Kryžiaus darbuotojų dalija maistą ir kitas atsargas šimtams čia esančių kūdikių ir vaikų.
J.Kapičius nurodė, kad laukiama atvežant daugiau būtinų reikmenų, tarp jų ir tualetų. „Šiuo metu visko yra pakankamai, tačiau reikės daugiau ir dabar jau tai vežama“, – sakė jis.
„Suku pasakyti, ar tai netaps kita tranzitine stovykla. Tai reiks nuspręsti Kroatijos vyriausybei“, – pažymėjo J.Kapičius.
Jis pridūrė, kad migrantai dabar tiesiai traukia į geležinkelio stotį ir nebeužsuka į policiją užsiregistruoti, be to, anot jo, ir pati policija nebespėja jų registruoti.
Migrantai į Kroatiją pradėjo plūsti pastarąją parą, kai Vengrija pirmadienį ir antradienį uždarė savo sienas, atkirsdama pabėgėliams kelią žygiuoti į Vakarų Europą.
Bulgarija dislokuos prie sienos su Turkija iki tūkstančio karių
Atsižvelgdami į „sudėtingą“ padėtį, „mes inicijavome planą pradėti palaipsnį iki tūkstančio karių dislokavimą palei visą Bulgarijos ir Turkijos sieną“, – sakė jis žurnalistams.
Kroatija sunerimo
Kroatijos vyriausybės vadovas Zoranas Milanovičius ketvirtadienį įspėjo, kad jo šalis turi ribotus pajėgumus priimti ir registruoti tūkstančius migrantų, plūstančių iš Vengrijos, kuri uždarė savo sienas.
„(Migrantų klausimu) būsime labai konstruktyvūs ir bendradarbiaujantys, tačiau pabrėžiame, kad mūsų pajėgumai turi ribas“, - sakė Z.Milanovičius per vyriausybės posėdį.
Vidaus reikalų ministerija informavo, kad per praėjusią parą iš Serbijos į šalį atvyko 5 650 migrantų, ieškančių naujų maršrutų, kaip pakliūti į Šiaurės Europą.
Slovėnija stiprins sienos kontrolę, praneša policija
Slovėnija ketina sustiprinti savo sienos su Kroatija kontrolę, rengdamasi galimam tūkstančių migrantų, siekiančių rasti naujus kelius į sienų neturinčią Šengeno zoną, srautui, trečiadienį vakare pranešė šalies policijos vadovas.
„Siena su Kroatija yra... Šengeno išorinė siena, todėl ją griežtai kontroliuoja policija“, – sakė policijos komisaras Marjanas Fankas.
„Šiuo metu mes dar nesustiprinome savo padalinių, tačiau dabar keičiantis situacijai, mes tikrai turime sutelkti savo padalinius prie tikėtinų sienos kirtimo punktų, kad paspartintume procedūras dėl migrantų“, – pridūrė jis.
Savo komentarus jis išsakė po to, kai Kroatijos premjeras Zoranas Milanovičius pareiškė, kad jo šalis leis migrantams laisvai kirsti šalies teritoriją.
M.Fankas taip pat patvirtino, kad Slovėnijos policija pasitelkė policijos rezervą budėti rajonuose, esančiuose prie sienos su Vengrija.
„Pagrindinė sienos kontrolės grąžinimo priežastis yra ta, kad Vengrija nusprendė papildomai sugriežtinti savo sienos režimą su Serbija“, – aiškino M. Fankas.
„Tai reiškia, kad dešimtys tūkstančių pabėgėlių Vengrijoje ieškos kito kelio eiti toliau“, – pridūrė jis.
Vengrija, į kurią šiais metais atvyko apie 175 tūkst. migrantų – dauguma tik tam, kad ją pereitų, – pastatė spygliuotą užtvarą palei sieną su Serbija ir toliau stato keturių metrų aukščio tvorą.
EP priėmė sprendimą skubos tvarka
Europos Parlamentas (EP) ketvirtadienį skubos tvarka pritarė Italijoje, Graikijoje ir Vengrijoje prisiglaudusių 120 tūkst. prieglobsčio prašytojų paskirstymui po kitas ES šalis. Į Lietuvą siūloma papildomai perkelti 780 asmenų.
Rezoliucijai šiuo klausimu pritarė 372 EP nariai, nepritarė 124, o susilaikė 54. Šis sprendimas papildo jau anksčiau EP pritarimo sulaukusį siūlymą per ateinančius dvejus metus iš Italijos ir Graikijos į kitas ES šalis perkelti 40 tūkst. prieglobsčio prašytojų. Pagal pastarąjį sprendimą į Lietuvą bus perkelti 255 asmenys.
Pagal antrąjį Europos Komisijos pasiūlymą per ateinančius dvejus metus iš Italijos į kitas ES šalis būtų perkelta 15 600 asmenų, iš Graikijos – 50 400, o iš Vengrijos – 54 000. Taigi kartu su pirminiu siūlymu planuojama paskirstyti 160 tūkst. prieglobsčio prašytojų. Galutinį sprendimą šiuo klausimu, tikėtina, priims rugsėjo 22 d. besirenkanti neeilinė ES Teisingumo ir vidaus (TVR) taryba.
Europarlamentarai pritarė vienkartinėms privalomoms paskirstymo kvotoms, kurios nustatytos pagal keturis kriterijus: gyventojų skaičių, BVP, vidutinį prieglobsčio prašytojų skaičių praeityje ir nedarbo lygį. Į Lietuvą siūloma papildomai perkelti 780 asmenų.
Už kiekvieną perkeltą asmenį priimančioji valstybė galės tikėtis 6000 eurų paramos, o Italija, Graikija ir Vengrija – 500 eurų (perkėlimo išlaidoms padengti). Europos Komisijos pasiūlyme taip pat numatyta, kad jei dėl pateisinamų ir objektyvių priežasčių (pvz., stichinės nelaimės) valstybė negalės priimti perkeliamų prieglobsčio prašytojų, ji turės perkėlimo schemai skirti iki 0,002 proc. šalies BVP.
Trečiadienį vykusiose diskusijose dėl TVR tarybos rezultatų europarlamentarai smarkiai kritikavo ES vidaus reikalų ministrų nesugebėjimą iki šiol susitarti dėl 120 tūkst. prieglobsčio prašytojų paskirstymo. EP nariai kvietė valstybes susivienyti ir skubiai spręsti aštrėjančią pabėgėlių krizę, taip pat kurti ilgalaikę Europos prieglobsčio ir migracijos sistemą.
Diskusijose dalyvavęs Liuksemburgo imigracijos ir prieglobsčio reikalų ministras Jeanas Asselbornas, atstovavęs ES Tarybai, informavo, kad „(Europos Komisijos) pasiūlyme bus svarbus pakeitimas – Vengrija nesutinka, kad ji yra paribio valstybė, todėl neplanuoja dalyvauti perkėlimo mechanizme“.
EP Piliečių laisvių komiteto pirmininkas Claude'as Moraesas pažymėjo: „Šis balsavimas parodo Tarybai, kad Europos Parlamentas pasirengęs dirbti nepaprastai greitai, siekdamas stipraus ES atsako į pabėgėlių krizę. Tikimės, kad Taryba įsitrauks į konstruktyvų dialogą.“