Vyriausiasis Ukrainos prezidento diplomatinis patarėjas Ihoris Žovkva sakė „Reuters“, kad Kyjivas nori, jog per liepos 11–12 dienomis Vilniuje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą būtų pateiktas atsakymas į praėjusių metų rugsėjo 30 dieną Ukrainos pateiktą narystės NATO paraišką.
„Šis prašymas dabar yra ant NATO sąjungininkių lyderių stalo. Vilniaus viršūnių susitikimas būtų labai gera pradžia pateikti atsakymą į šį prašymą. Kalbėdami apie atsakymą turime galvoje kvietimą narystei, tai tik pirmasis etapas“, – sakė I. Žovkva.
Kyjivo sąjungininkės nesutaria, kaip greitai Ukraina turėtų įstoti į NATO, o kai kurios Vakarų vyriausybės nelinkusios žengti jokių žingsnių, kurie galėtų priartinti Aljansą prie karo su Rusija.
V. Zelenskio padėjėjas davė interviu griežtai saugomame prezidento biure Ukrainos sostinėje ir sakė, kad Kyjivas pripažįsta negalįs prisijungti prie 31 narę turinčio Aljanso, kol Rusija kariauja su Ukraina. „Mes prašome pradėti procedūrą“, – pabrėžė I. Žovkva.
Ukraina dirba didžiulį darbą užkulisiuose, kad šiuo klausimu pasiektų proveržį. Šalis įsitikinusi, jog kova su įsiveržusia Rusija įrodo, kad ji verta būti priimta į NATO, ir taip pat įrodo, kad ji jau yra svarbi transatlantinio saugumo dalis.
Vienas šalutinių klausimų rengiantis aukščiausiojo lygio susitikimui – ar V. Zelenskis jame dalyvaus.
Ukrainos lyderis pareiškė nematantis prasmės vykti į viršūnių susitikimą, jei Kyjivui nebus pasiųstas „signalas“. Jo biuro vadovas šią savaitę sakė, kad V. Zelenskis nuspręs, vykti ar ne, viršūnių susitikimo išvakarėse.
Jei V. Zelenskis nedalyvautų viršūnių susitikime, tai nustelbtų bet kokį Vakarų vienybės demonstravimą. Vakarai skiria didžiulę karinę ir finansinę pagalbą, kad padėtų Ukrainai atremti 2022 m. vasario mėnesį Rusijos pradėtą plataus masto įsiveržimą. Kita vertus, jei V. Zelenskis neatvyktų, Kyjivo vadovybė prarastų vertingą galimybę tiesiogiai kalbėtis su tvirčiausių Ukrainos rėmėjų lyderiais.
Galutiniai svarbių viršūnių susitikimų rezultatai paprastai yra ilgai trunkančių derybų, dažnai baigiamų tik prieš pat oficialią aukščiausiojo lygio susitikimo pradžią, rezultatas.
„Jei per Vilniaus viršūnių susitikimą nebus rezultato, jis (V. Zelenskis) neturi pagrindo ir laiko į jį vykti“, – sakė I. Žovkva.
Paklaustas, kas lemtų V. Zelenskio sprendimą atvykti, I. Žovkva pacitavo Ukrainos vadovo kalbą parlamente, kai jis kalbėjo apie tai, kokia svarbi šiandienos pasaulyje yra drąsa.
„Prezidentas nevyks (...) į viršūnių susitikimą, jei lyderiai bus nelinkę arba neparodys drąsos, kai Ukraina su visa drąsa, valia ir stiprybe bei aukšta morale kovoja su Rusijos agresija“, – sakė jis.
I. Žovkva atkreipė dėmesį į Suomijos ir Švedijos atvejus, šios šalys pernai pateikė prašymus tapti NATO narėmis, Suomija jau priimta. „Pernai Suomijai ir Švedijai pateikus paraiškas narystei, sąjungininkės tuoj pat pernai birželį atsakė (...) pakvietusios jas tapti NATO narėmis“, – sakė jis.
Paklaustas, kiek dabar Ukraina priartėjo prie to, kad gautų kvietimą, I. Žovkva atsakė: „Esame arčiau nei buvome prieš pusmetį. Ir dar liko šiek tiek laiko; iš tikrųjų daug laiko“.