EP nariai Strasbūre nusprendė raginti taikyti Vengrijai Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnį, kuris galėtų net atimti iš Vengrijos balsavimo teisę Bendrijoje. Už tai, kad būtų pradėta procedūra pagal šį straipsnį, balsavo 448 parlamentarai, 197 balsavo prieš, o 49 susilaikė.
Naujienų agentūros Associated Press duomenimis, sprendimą palaikė ir kai kurie centro dešiniosios Europos Liaudies Partijos (EPP) frakcijos, kuriai priklauso ir V. Orbano Fidesz judėjimas, nariai.
Vengrijos premjero Viktoro Orbano vyriausybė yra kaltinama dėl nepriklausomos žiniasklaidos suvaržymo, įstatymo viršenybės pažeidimų Vengrijoje.
Tokia Europos Sąjungos procedūra (dėl teisėsaugos sistemos reformų) 2017-ųjų pabaigoje buvo pradėta prieš Lenkiją.
V. Orbanas daug metų atsikirtinėjo tarptautinei kritikai, smerkiančiai Vengrijos rinkimų sistemą, žiniasklaidos laisvės ir teismų nepriklausomybės suvaržymus, netinkamą elgesį su prieglobsčio ieškotojais ir pabėgėliais, taip pat apribojimus, susijusius su nevyriausybinių organizacijų veiklą.
Budapeštas įrodinėjo, kad jo priemonės prieš migrantus ir suverenių teisių gynimas atitinka Europos rinkėjų, kitų metų gegužę rinksiančių naują Europos Parlamentą, nuotaikas.
Tačiau Judith Sargentini, kuri inicijavo trečiadienio balsavimą dėl to, ar imtis veiksmų prieš Vengriją, anksčiau perspėjo europarlamentarus, kad sprendžiamas klausimas dėl 28 valstybių bloko pagrindinių vertybių ateities.
„Ar norite teisinės valstybės?“ – klausė J. Sargentini, kairiojo sparno žaliųjų europarlamentarė iš Nyderlandų.
Jos pasiūlytoje rezoliucijoje perspėjama, kad Vengrijos veiksmai kelia „sisteminę grėsmę“ bloko pamatinėms demokratinėms vertybėms.
Joje reiškiamas susirūpinimas dėl Vengrijos teismų nepriklausomybės, korupcijos, raiškos laisvės, akademinės laisvės, religinės laisvės ir mažumų bei pabėgėlių teisių.
„Centro dešinės europarlamentarai kitą savaitę turės aiškų pasirinkimą. Paremkite laisves ir ES vertybes nubausdami Orbaną, arba kapituliuokite prieš kraštutinių dešiniųjų populistus, propaguojančius laisvės nebuvimą“, – pareiškė Guy Verhofstadtas, vadovaujantis Liberalų ir demokratų aljanso už Europą (ALDE) frakcijai.
Tai buvo pirmasis kartas, kai Europos Parlamentas balsavo dėl žingsnių pagal ES sutarties 7-ąjį straipsnį, dėl kurių Vengrija galiausiai galėtų prarasti balsavimo teisę bloke.
„Raganų medžioklė“
ELP nario Jeano-Claude'o Junckerio vadovaujama Europos Komisija ne kartą surėmė ietis su V. Orbano vyriausybe, ypač Vengrija atsisakius priimti prieglobsčio prašytojus pagal ES schemą, inicijuotą per migracijos krizės piką 2015 metais.
Šių metų liepą Europos Komisija perspėjo, kad galėtų patraukti Budapeštą į Europos Teisingumo Teismą, dėl įstatymų, numatančių laisvės atėmimo iki vienų metų bausmes žmonėms, padedantiems nelegaliems migrantams.
Priemonės buvo pramintos įstatymais „Sustabdyti Sorosą“ (Stop Soros), nes Vengrijoje gimusį liberalių pažiūrų JAV milijardierių George'ą Sorosą V. Orbano vyriausybė kaltina migracijos į Europą režisavimu, nepateikdama jokių įrodymų.
Europos Teisingumo Teismas galėtų Vengrijai skirti baudų; ši priemonė būtų ne tokia griežta kaip šalies balsavimo teisių praradimas.
Vengrijos vyriausybės atstovas Zoltanas Kovacsas pirmadienį žurnalistams Briuselyje sakė, kad jo vyriausybė Europos Parlamento pasiūlymą vertina kaip „raganų medžioklę“, ir pavadino jį „labai pavojingu“ bei „skaldančiu“.
Pasak jo, vyriausybė nusiuntė europarlamentarams ir ES šalims daugiau kaip 100 puslapių paneigimą dėl J. Sargentini „neteisingų“ kaltinimų, o V. Orbanas antradienį pasakys energingą, bet trumpą ginamąją kalbą.
Z. Kovacsas taip pat užsiminė, kad aljansas su „Fidesz“ didina ELP patrauklumą Europos rinkėjų akyse.
„Mūsų perspektyva yra dalykas, padėsiantis ELP išlikti stipriausia politine bendruomene ar grupe Europos Parlamente“, – sakė Z. Kovacsas.