Pasak A. Vučičiaus, tenka kalbėti apie, ko gero, griežčiausias sankcijas, įsigaliosiančias 2025 m. sausio 1 d., praneša Laisvės radijo Balkanų tarnyba.
Aiškindamas, kodėl neabejoja, kad labai greitai taip pasielgs ir Didžioji Britanija bei ES, Serbijos prezidentas atkreipė dėmesį į paprastai tokiais atvejais susiklostantį scenarijų: niekas esą nenori bendradarbiauti su įmone, kuriai taikomos JAV sankcijos.
Įsigaliojus sankcijoms sustos naftos tiekimas naftotiekiu iš Kroatijos, konstatavo A. Vučičiaus.
Didžioji dalis NIS – 56,15 proc. – priklauso Rusijos bendrovėms „Gazprom“ ir „Gazprom Neft“, o Serbija valdo 29,87 proc. įmonės.
„Reikia sulaukti galutinio sprendimo, o tada teks derėtis su Rusija ir bandyti išsiaiškinti, ar jos dalis galėtų būti sumažinta tiek, kad nesiektų 50 proc., ar mes galėtume ją išpirkti“, – sakė A. Vučičius ir pridūrė, kad kalbėsis ir su amerikiečiais.
Serbijos energetikos sektorius labai priklauso nuo Rusijos, rašo Laisvės radijo Balkanų tarnyba. „Gazprom“ yra vienintelė šalies dujų tiekėja ir pagrindinė abiejų dujotiekių, kuriais rusiškos dujos pasiekia serbų namus ir įmones, savininkė. Paskutinė sutartis su šia Rusijos įmone buvo sudaryta 2022 metų gegužę ir baigs galioti 2025 metų kovą.
JAV vyriausybė informacijos apie numatomas sankcijas NIS nepatvirtino. JAV iždo departamentas į naujienų agentūros „Reuters“ užklausą pateikti kokių nors komentarų šia tema neatsakė, rašo „Politico“.