Palygino Lietuvos ir Latvijos pasiruošimą ekstremalioms situacijoms: kas turi daugiau pranašumų?

Didelio masto miškų gaisrų ar net karinių veiksmų atveju savivaldybės turi vadovautis civilinės saugos planu. Deja, realios situacijos beveik visada išeina už parengto plano ribų, teigia Latvijos Jėkabpilio rajono civilinės saugos specialistas Ilmars Luksts. Šis pastebėjimas – reikšmingas: jis liudija, kad išsamus planuose numatytų veiksmų testavimas lig šiol neatliktas. Kitaip tariant, agresijos, tarkim, raketinės atakos atveju susiklosčiusi situacija gali gerokai skirtis nuo tos, kuri numatyta planuose, todėl už padėties suvaldymą atsakingose institucijose veikiausiai kils chaosas.

Kaip Latvijos savivaldybės ruošia civilinės saugos planus ir testuoja juose numatytus veiksmus? Kas lieka neaišku? Iš kur, pavyzdžiui, Rygos gyventojas sužinos, kur eiti įvykus krizei ir kaip evakuotis viešuoju transportu? O galbūt verta šio to pasimokyti iš Suomijos ar Lietuvos?

Planai „varnelei užsidėti“

Apskritai, civilinės saugos planuose neįvardyti atsakingi asmenys ir nesurašyti veiksmai, kuriuos tektų atlikti vykdant konkrečias užduotis, be to, nėra patikrinta, ar numatytos priemonės pasiteisintų realioje situacijoje, konstatavo Valstybės kontrolė 2022 metais. Dėl šių trūkumų planų vertinimo išvada nenuteikė viltingai: civilinės saugos planai turėtų būti visiškai kitokie, taigi, juos rengti reikia visiškai kitaip.

Kaip teigiama Valstybės kontrolės išvadose, daugelis savivaldybių planuose paminėtų priemonių yra pernelyg bendro pobūdžio. Savivaldybėse už priemonių vykdymą atsako tarybos pirmininkas, vadovaujantis vietos civilinės saugos komisijai.