„Berlynui nepavyko išsaugoti rusiškų dujų, kurios yra gyvybiškai svarbios jo piliečiams ir pramoniniam bei ekonominiam kompleksui“, – ketvirtadienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova.
Dėl to jos ekonomika nebeauga taip sparčiai, tvirtino M. Zacharova, paniekinamai pavadinusi Vokietiją „bananų respublika“.
Vokietija atsisakė rusiškų dujų nuo 2022 metais, kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje.
Ilgą laiką Rusija buvo svarbiausia energijos tiekėja Vokietijai, tačiau dėl sankcijų, susijusių su karu Ukrainoje, dujų tiekimas smarkiai sumažėjo ir Vokietijoje kilo energetikos krizė, dėl kurios smarkiai išaugo kainos.
Vokietijos vyriausybė „paklusniai stebi, kaip jos pramonė ir bendrovės migruoja į Jungtines Valstijas tik todėl, kad Vašingtonui taip patogu“, – teigė Rusijos atstovė.
Vykdydama šį „mazochizmą“, Vokietija nustojo atrodyti nepriklausoma, aiškiai tapdama Amerikos neoliberalizmo tvirtove ES, pridūrė M. Zacharova.
Nuo pat Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios Maskvos vadovybė ne kartą tvirtino, kad Kyjivo sąjungininkės Vakaruose, remdamos Ukrainą, pačios save priveda prie ekonominio žlugimo slenksčio.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Vokietijos sprendimą pereiti nuo palyginti nebrangių rusiškų dujų prie tiekiamų iš JAV pavadino „klaida“.
Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka, artimiausias V. Putino sąjungininkas, apkaltino O. Scholzą dėl Vokietijos silpnėjimo. „Jei jie išmes šitą Scholzą iš posto, Vokietija vėl ateis į protą“, – sakė jis.
„Pigios dujos, pigi energija, pirmaujanti pasaulio ekonomika, stebuklas – kur jie yra šiandien? Ant kelių“, – sakė A. Lukašenka.
Po valdančiosios koalicijos žlugimo Vokietijos pramonė reikalauja pirmalaikių rinkimų
Žlugus Vokietijos valdančiajai centro kairiųjų koalicijai, šalies pramonės atstovai ketvirtadienį paragino surengti pirmalaikius rinkimus.
„Kiekviena papildoma diena su šia vyriausybe – tai prarasta diena, – pabrėžė Federalinės didmeninės prekybos, užsienio prekybos ir paslaugų asociacijos (BGA) prezidentas Dirkas Jandura. – Raginame kuo greičiau surengti naujus rinkimus.“
Vokietijos mažojo ir vidutiniojo verslo asociacijos (BVMW) generalinis direktorius Christophas Ahlhausas pabrėžė, kad kanclerio O. Scholzo sausio mėnesį planuojamas balsavimas dėl pasitikėjimo būtų gerokai per vėlyvas. „Šis kancleris nebeturi jokio pasitikėjimo“, – sakė jis.
Automobilių pramonės asociacija (VDA), Chemijos pramonės asociacija (VCI) ir Elektros ir skaitmeninės pramonės asociacija (ZVEI) taip pat reikalauja pirmalaikių rinkimų.
VDA prezidentė Hildegard Müller sakė, kad dėl karų Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose, Donaldo Trumpo pergalės JAV rinkimuose, naujos Europos Komisijos, neišspręstų prekybos su Kinija klausimų ir sumenkusio Vokietijos, kaip vietos daryti verslui, konkurencingumo, reikia kuo greičiau išrinkti maksimaliai pajėgią ir ryžtingą federalinę vyriausybę.
Vokietijos pramonės ir prekybos rūmų asociacijos (DIHK) prezidento Peterio Adriano nuomone, Vokietijos ekonomikai šiuo metu reikia ne ko kito, o pasitikėjimo ekonominės politikos kursu, kuris galiausiai pagerintų sąlygas investicijoms ir augimui. Todėl jis išreiškė viltį dėl trumpo pereinamojo etapo.
Vokietijos statybos pramonės asociacijos generalinis direktorius Timas Oliveris Mülleris centro kairiųjų koalicijos žlugimo laiką, likus kelioms dienoms iki sprendimo dėl 2024 metų papildomo biudžeto ir kitų metų biudžeto nutarimo, pavadino karčiu ekonomikai.
Krizės metu, pasak jo, ateina visų demokratinių partijų politinės atsakomybės valanda. „Įskaitant opoziciją, kuriai vadovauja [konservatyvioji Krikščionių demokratų sąjunga] CDU su [savo lyderiu] Friedrichu Merzu“, – pabrėžė T. O. Müleris.
„Dabar jos visos raginamos paremti bent jau 2024 metų papildomą biudžetą, ir, idealiu atveju, – 2025 metų nepaprastąjį biudžetą, kad Vokietija nestovėtų vietoje“, – sakė T. O. Müleris.
Vokietijos valdančioji koalicija sugriuvo po to, kai kancleris O. Scholzas po kelias savaites trukusių ginčų dėl ekonominės politikos, atleido FDP lyderį finansų ministrą Christianą Lindnerį.