„Vladimiras Putinas nori sutrukdyti Ukrainai tapti sėkminga Europos valstybe, turinčia asociacijos sutartį su Europos Sąjunga. Tam jam būtina destabilizuoti Ukrainą, sužlugdyti jos rinkimų kalendorių ir apsunkinti ekonominių reformų vykdymą“, - pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras R. Sikorskis.
„Ukraina yra labai svarbi Vakarų gyventojams, nes pirmą kartą po Antrojo Pasaulinio karo viena Europos valstybė aneksavo kitos Europos valstybės provinciją. Tai svarbu dar ir todėl, kad tai yra visos mūsų teisinės sistemos ir tarptautinių normų bei susitarimų, kuriuos laikėme taikos pagrindu, neigimas“, - toliau aiškino R. Sikorskis.
Jo manymu, JAV turėtų nuraminti savo sąjungininkes Centrinėje ir Rytų Europoje, kurios ilgus metus bandė įspėti apie tokio scenarijaus galimybę.
„Pas mus yra amerikiečių bazė ir brigada Vokietijoje, yra amerikiečių bazės Didžiojoje Britanijoje, Ispanijoje, Italijoje ir Turkijoje, tačiau karinis buvimas Lenkijoje labai ribotas“, - skundėsi R. Sikorskis.
Apie JAV pajėgų dislokavimą Lenkijoje jis kalbėjo su JAV valstybės sekretoriumi Johnu Kerry ir NATO pajėgų vadu Europoje Philipu Breedlove'u.
„Mes manome, kad po penkiolikos narystės NATO metų ir turint omenyje įvykius Ukrainoje regionas užsitarnavo garantijų paketą“, – pareiškė Lenkijos politikas.
R. Sikorskis įsitikinęs, kad kalbant apie tolesnius V. Putino veiksmus, Rusijos prezidentas iš pat pradžių kalbėjo sąžiningai.
„Pasisakymas Krymo aneksijos proga buvo užtikrintas ir, mano požiūriu, realybę atitinkantis pareiškimas apie jo naują užsienio politiką. Man atrodo, jis strateginiu požiūriu bus drąsus, o taktiniu – lankstus, atsižvelgs į kitų veiksmus. Ten, kur susidurs su pasipriešinimu, jis atsitrauks“.
„Jeigu jus domina mano nuomonė – būtent tai mums sako Rusijos pusė – jie pasitenkins Ukrainos federalizacija. Tačiau federalizmą jie supranta ne kaip amerikietišką federalizmą, o kaip Bosnijos atvejį. Kitaip tariant, kalbama apie didelį spaudimą vienai daliai, kuri gali paralyžiuoti visas kitas. Ir apie tai, kad neleisti Ukrainai įvykdyti reformų ir tapti sėkminga valstybe, neįsiveržiant į ją“, - įsitikinęs R. Sikorskis.
„Rusija pasiskelbė revizionitine valstybe, kuri yra nepatenkinta ir pasirengusi pažeisti politinį ir juridinį konsensusą, nusistovėjusį po Antrojo pasaulinio karo ir Šaltojo karo. Štai kodėl visi taip sunerimę. Didžiausią nerimą dėl Kremliaus pareiškimų turi jausti šalys, turinčios gausią rusų mažumą. Tai Kazachstanas, Baltarusija ir, žinoma, Latvija. Tačiau pirma, ką mes turime dabar padaryti – suprasti, kokia mūsų saugumo Europoje situacija bei išsižadėti postmodernistinių iliuzijų, jog konfliktas neįmanomas“, – pažymi diplomatas.
R. Sikorskis tvirtina, kad 2008 metais NATO viršūnių susitikime Bukarešte V. Putinas kalbėjo apie Ukrainą kaip apie dirbtinį darinį, surinktą iš kitų valstybių gabaliukų.
„Taip, mes gavome Rusijos Valstybės Dūmos pirmininko pavaduotojo Vladimiro Žirinovskio laišką, kuriame Lenkijai buvo siūloma paimti penkias Ukrainos sritis. Jis tokius pačius laiškus su panašiais teritoriniais pasiūlymais išsiuntė Vengrijai ir Rumunijai, – sakė užsienio reikalų ministras. – Tai buvo prieš mėnesį. Mes jam atsakėme, kad to daryti neketiname“.
R. Sikorskio teigimu, 7 procentai Lenkijos eksporto keliauja į Rusiją. „Būtent todėl mes nenorime įvesti sankcijų prieš Rusiją. Mes norėtume, kad Rusija nutrauktų veiksmus, kurie verčia įvesti sankcijas“.
Tuo pačiu metu Lenkijos energetika tik trečdaliu priklausoma nuo Rusijos energijos. „Rusijai mūsų pinigų reikia labiau, nei mums jos dujų“, – mano Lenkijos politikas.
„Manau, kad Rusija suvoks, jog ji kur kas labiau susijusi su likusiu pasauliu, nei ji manė anksčiau... Genialumas slypi žinojime kada sustoti. Tikėtina, kad Rusijai pakaks resursų suvirškinti Krymą. Visa Rytų ir Pietų Ukraina, mano požiūriu, sukels jai nevirškinimą“, – reziumavo Lenkijos užsienio reikalų ministras R. Sikorskis.