Buvęs Baltųjų rūmų atstovas spaudai tęsia tradiciją ir socialiniame tinkle „Twitter“ pasakoja apie siaubą, kilusį 2001 m. rugsėjo 11 d., kai į Pasaulio prekybos centrą ir Pentagoną buvo nukreipti lėktuvai, sukėlę 3 tūkst. žmonių gyvybių pareikalavusią tragediją.
Antradienį jis publikavo kelių nuotraukų koliažą su prierašu: „Štai ką reiškė būti su Prezidentu tame pačiame lėktuve“:
Tuometinio JAV prezidento George‘o W. Busho atstovu spaudai dirbęs Ari Fleischeris jau anksčiau yra pateikęs labai išsamią tos dienos ryto įvykių suvestinę, tačiau praėjusių metų rugsėjį jis, norėdamas paminėti tragedijos metines, socialiniame tinkle „Twitter“ atskleidė dar keletą naujų, lig šiol neviešintų detalių, skelbia news.com.au.
8.46 val. Niujorko laiku buvo užgrobtas bendrovės „American Airlines“ 11 reiso lėktuvas, o A. Fleischerį pasiekė pranešimas, informavęs, kad lėktuvas rėžėsi į Pasaulio prekybos centro dangoraižį ir žuvo visi juo skridę, taip pat šimtai taranuotame pastate buvusių žmonių.
„Pranešimų gavikliai tada buvo sparčiausiai tiesioginius pranešimus perduodantys aparatai“, – sakė jis.
„Pranešimą man atsiuntė Brianas Bravo – jaunas pagalbininkas Baltųjų rūmų spaudos tarnyboje. Jis apie tai sužinojo iš Niujorke buvusio ir jam paskambinusio draugo. Daugiau jokios informacijos neturėjome. Nežinojome, ar tai buvo nelaimingas atsitikimas, ar kažkas kita“, – teigia A. Fleischeris.
Tuometinis JAV prezidentas G. W. Bushas apie tai, kas nutiko, sužinojo iš vyriausiojo savo patarėjo ir personalo vadovo pavaduotojo Karlo Rove‘o: kai buvo perduota informacija, vyko susitikimas su švietimo atstovais.
„Prezidentas tuojau pat išėjo į taip vadinamą saugųjį kambarį ir išklausė informacijos, – dėstė A. Fleischeris. – Visur, kur tik vyksta JAV prezidentas, būna įrengiamas saugusis kambarys su slaptiems pokalbiams skirtais telefonais. Iki to ryto nebuvau matęs, kad tokiu kambariu būtų tekę naudotis.“
G. W. Bushas telefonu kalbėjosi su Condoleezza Rice, tuometine JAV prezidento patarėja nacionalinio saugumo klausimais. Tuo metu niekas dar nežinojo, ar smūgiai buvo susiję su terorizmu.
9.03 val. vietos laiku antras lėktuvas – „United Airlines“ 175 reiso orlaivis – rėžėsi į pietinį Pasaulio prekybos centro dangoraižį. Ir vėl žuvo visi lėktuvo keleiviai ir begalė pastate buvusių žmonių.
Tą akimirką, kai A. Fleischerį pasiekė antras pranešimas, prezidentas G. W. Bushas sėdėjo klasėje ir klausė, kaip mokiniai skaito.
Susitikimą nutraukė buvęs Baltųjų rūmų personalo vadovas Andrew Cardas, pasakęs G. W. Bushui, kad Amerika atakuojama.
„Dar keletą minučių G. W. Bushas sėdėjo klasėje, „klausydamas“, kaip vaikai skaito, – stengdamasis susigaudyti savo mintyse. Nei mokytoja, nei vaikai, neturėjo nė menkiausio supratimo apie tai, kas vyksta, – sakė A. Fleischeris. – Prezidentas grįžo į saugųjį kambarį ir ilgokai kalbėjo telefonu su viceprezidentu, FTB direktoriumi, C. Rice ir kitais.“
„Į kambarį buvo atgabentas televizorius, per kurį JAV prezidentas stebėjo kartojamus į dangoraižius besirėžiančių lėktuvų vaizdus“, – tęsė pasakojimą A. Fleischeris.
Maždaug 9.30 val. G. W. Bushas kreipėsi į mokyklos sporto salėje susirinkusius mokytojus ir moksleivius. Slaptoji tarnyba stengėsi paraginti jį kuo greičiau vykti iš mokyklos, bet prezidentas norėjo kreiptis į šalies piliečius.
„G. W. Bushas pavadino tai tikėtinu teroristiniu išpuoliu. Žiniasklaida vėliau mėgino prikibti prie jo pasakytų žodžių: teigė, kad šalies vadovas atrodė abejojantis“, – sakė A. Fleischeris.
Praėjus maždaug 30 minučių slaptoji tarnyba sulaukė skambučio, kuriuo buvo pranešta apie kėsinimąsi į Baltuosius rūmus.
Tik tada G. W. Bushas išvyko iš mokyklos. Prie jos stovėjo du identiški limuzinai: vienu buvo vežamas Jungtinių Valstijų prezidentas, o kitas skirtas tik tam, kad niekas nežinotų, kuriame iš automobilių jis iš tiesų yra.
„American Airlines“ 77 reiso lėktuvui ėmus sukti link Baltųjų rūmų viceprezidentui Dickui Cheney buvo nurodyta skubiai pasislėpti bunkeryje.
9.37 val. lėktuvas rėžėsi į Pentagoną. Žuvo 59 juo skridę žmonės ir 125 Pentagone buvę piliečiai.
„Limuzinu iki JAV prezidentui skirto lėktuvo (kurio kodinis pavadinimas – „Air Force One“) važiuojančiam šalies vadovui buvo pranešta apie įvykdytą į Pentagoną nukreiptą ataką. Pats apie ją sužinojau tik įlipęs į lėktuvą“, – sakė A. Fleischeris.
Baltųjų rūmų darbuotojams buvo nurodyta prieš lipant į lėktuvą leisti apieškoti savo bagažą.
Maždaug 9.45 min. visi į JAV ir iš jų skrendantys lėktuvai buvo nutupdyti ant žemės. Tokių veiksmų buvo imtasi pirmą kartą per visą šalies gyvavimo istoriją. Jungtinių Valstijų Kapitolijus ir Baltieji rūmai buvo evakuoti.
„Baltuosiuose rūmuose buvusiems patarėjams Slaptosios tarnybos pareigūnai nurodė ne eiti, o bėgti. Moterims buvo liepta nusiauti aukštakulnius ir bėgti“, – prisimena A. Fleischeris.
Jis pats tuo metu buvo „Air Force One“ kabinoje kartu su G. W. Bushu ir vis žymėjosi, ką prezidentas padarydavo arba pasakydavo.
Po kiek laiko G. W. Bushas JAV slaptosios tarnybos agentui Eddie Marinzeliui patarė pasirūpinti savo žmona ir dukterimis, mat jis nebuvo turėjęs galimybės su jomis susisiekti.
„Panašu, kad čia vyksta nedidelis karas. Girdėjau ir apie Pentagoną“, – pasakė G. W. Bushas viceprezidentui D. Cheney.
Trijų lėktuvų vis dar trūko, todėl emociškai buvo rengiamasi tolesnėms atakoms.
Maždaug 10.00 val. sugriuvo pietinis Pasaulio prekybos centro dangoraižis.
„G. W. Bushas pasisuko į šalia buvusį personalą ir pasakė: „Prieš mus pradėtas karas. Štai kaip atsimokėta. Turėsime tuo pasirūpinti. Išsiaiškinsime, kas tai padarė, ir tas asmuo nepamėgs manęs, kaip prezidento. Kažkas turės už tai sumokėti“, – prisiminė A. Fleischeris „Twitter“ žinutėje.
„Lėktuvas pakilo neįprastai stačiu kampu ir kiek greičiau nei įprastai. „Air Force One“ pilotas Markas Tillmanas vėliau pasakė, kad buvo gautas pranešimas apie snaiperį“, – prisimena A. Fleischeris.
Vis dėlto snaiperis dirbo prie Baltųjų rūmų, o tai tebuvo vienas iš daugelio tą dieną gautų klaidinančių įspėjimų.
„Orlaivyje „Air Force One“ neveikė palydovinė televizija. Kai skridome virš didžiųjų miestų, televizijos transliacijos pasiekdavo priklausomai nuo bokšto siunčiamų signalų stiprumo, – pasakoja A. Fleischeris. – Nors transliacijos nutrūkdavo, vis tiek sekėme naujienas apie tai, kas vyko. Jautėmės gana beviltiškai. Dabar „Air Force One“ jau veikia palydovinė televizija.“
Šiek tiek prieš 10.30 val. sugriuvo ir šiaurinis Pasaulio prekybos centro dangoraižis.
„Tada Jungtinių Valstijų prezidentui buvo pranešta apie Baltuosiuose rūmuose sulauktą skambutį ir pranešimą – „Kitas bus Angel“. „Angel“ – tai kodinis „Air Force One“ pavadinimas“, – rašo A. Fleischeris.
Netrukus Pensilvanijos valstijoje sudužo 93 reiso lėktuvas. Tai nutiko maždaug už 160 kilometrų nuo jų buvimo vietos.
„G. W. Bushas tuojau pat paskambino D. Cheney ir pasakė, kad metas stoti į karą, kad būtina išsiaiškinti, kieno tai darbas ir duoti deramą atkirtį.“
Pasigirdo būgštavimų, kad atakomis bandoma nuversti vyriausybę ir su įvykiais gali būti susijęs koks nors jos viduje dirbantis asmuo. JAV slaptoji tarnyba atsisakė pargabenti G. W. Bushą į Vašingtoną.
Lėktuvas buvo nutupdytas Luizianoje. Žmonės, kuriems nebuvo būtina jame likti, išsilaipino. Buvo papildytos maisto atsargos. Niekas neturėjo žinoti apie tą nusileidimą.
Lėktuve „Air Force One“ likusiam Baltųjų rūmų personalui buvo liepta pavartoti ciprofloksacino – su organizme esančiomis bakterijomis kovojančio antibiotiko. Tai padaryti, esą, buvo būtina, kad žmonės netaptų biologinės atakos aukomis.
Žiniasklaidai buvo pranešta, kad G. W. Bushas į juos kreipsis iš Barksdale‘o oro operacijų bazės, tačiau tą vietą buvo prisakyta laikyti paslaptyje. Turėjo būti parodytas tik besileidžiantis lėktuvas.
G. W. Bushas vėl paskambino D. Cheney ir pasakė: „Manau, žmonėms būtina pamatyti, kad vyriausybė tebefunkcionuoja, nors, kaip rodoma per televiziją, tauta patiria smūgius, yra bombarduojama.“
„Vyriausybė nėra ištikta chaoso. Ji sklandžiai dirba. Mes sučiupsime tuos šunsnukius“, – anot A. Fleischerio, sakė prezidentas.
G. W. Bushas buvo smerkiamas už tai, kad negrįžo į Vašingtoną. Žmonės reikalavo, kad būtų pasakyta, kur jis yra. Kai prezidentas pagaliau grįžo į šalies sostinę, A. Fleischeris portalui „Politico“ pasakė: „Iš kairiojo priekinio orlaivio lango prezidentas labai gerai matė Pentagoną. Jis tarsi niekam ir visiems ištarė: „Dega galingiausias pasaulio pastatas. Štai toks ir yra XXI a. karo veidas.“