„Nuošliauža palaidojo daugiau kaip 2 000 gyvų žmonių ir sukėlė didelius sugriovimus“, – šalies nacionalinis nelaimių centras pranešė JT biurui Port Morsbyje.
Iki šiol buvo pranešama, kad dėl tos nuošliaužos žuvo apie 670 žmonių. Gelbėtojai, kasantys purvą ir akmenis sako, kad jiems trukdo krentančios nuolaužos, nesaugus gruntas ir genčių kovos palei svarbiausią tiekimo kelią.
Kažkada buvęs judrus kaimas Engos provincijoje buvo beveik sunaikintas, kai ankstyvą penktadienio rytą nugriuvo šalia esančio Mungalo kalno dalis ir palaidojo daugybę namų kartu su juose miegojusiais žmonėmis.
„Žemių masės vis dar slenka, nuo kalno krenta akmenys“, – AFP sakė JT migracijos agentūros pareigūnas Serhanas Aktoprakas.
Tarp dirvožemio ir nuolaužų teka vandens srautai, o šalia nuošliaužos esančioje žemėje atsiranda įtrūkimų, sakė jis, pridurdamas, kad tolesnis slinkimas kelia „rimtą pavojų“ ir gelbėtojams, ir gyventojams.
Australija siųs pagalbą
Kaimyninė Australija pasirengusi siųsti pagalbą į mirtinos Papua Naujosios Gvinėjos žemės nuošliaužos vietą.
Australijos ministro pirmininko pavaduotojas Richardas Marlesas sakė, kad vyriausybės pareigūnai nuo penktadienio, kai įvyko nuošliauža, palaiko ryšius su Papua Naujosios Gvinėjos kolegomis.
„Mūsų dvi šalys yra labai arti viena kitos, ir ištikus stichinei nelaimei jie labai greitai mums padėjo, ir mes darome tą patį“, – sakė R. Marlesas pirmadienį Australijos visuomeniniam transliuotojui ABC.
Jis sakė, kad tikslus paramos, kurią Australija galėtų suteikti, pobūdis bus galutinai nustatytas artimiausiomis dienomis. Tai galėtų būti oro transporto pajėgumai ir paieškos bei gelbėjimo įranga, sakė R. Marlesas.
Papua Naujoji Gvinėja, kurioje gyvena beveik 10 mln. žmonių, yra į šiaurę nuo Australijos. Nors joje gausu naudingųjų iškasenų, medienos, naftos ir dujų, dėl kolonializmo, politinio nestabilumo ir netinkamo išteklių valdymo jos gyventojai skursta.