Vis dėlto kol kas neaišku, ar tai, kas vyksta, pranašaują neišvengiamą karą, ar rodo JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos nesugebėjimą suprasti, kokios taktikos imtis plėtojant santykius su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu, CNN rašo Joshua Berlingeris ir Bradas Lendonas.
Kasdieniai pranešimai apie grėsmingą situaciją verčia nerimauti, kad karas galbūt neišvengiamas. Bet ar iš tiesų jau pasiekta kraštutinė riba, už kurios kelio atgal nėra?
Vienintelė kibirkštis
Analitikai perspėja, kad susiklosčiusi padėtis primena parako statinę, galinčia sprogti nuo menkiausios kibirkšties.
„Svarbiausia dabar, kad kuri nors šalis nepadarytų neapgalvotos klaidos, nes net nedidelė provokacija gali paskatinti nevaldomus procesus“, – sakė gynybos strategijų analitikas Bruce‘as Bennettas iš ekspertų grupės „RAND Corporation“.
„Nėra taip pavojinga, kad už trijų savaičių negalėčiau planuoti vykti į [Pietų] Korėją. Vis dėlto situacija labai lengvai gali tapti nekontroliuojama“, – sakė B. Bennettas.
Nepaisant grėsmingų realijų, daugelis ekspertų vis dėlto linkę manyti, kad net ir strateginio apsiskaičiavimo atveju karas nėra neišvengiamas.
Tuo visiškai įsitikinęs profesorius Carlas Schusteris, anksčiau vadovavęs JAV karinių pajėgų Ramiojo vandenyno regiono vadavietės žvalgybos centro operacijoms, o dabar dirbantis viename iš Havajų universitetų. Jo manymu, jei karo grėsmė būtų visiškai reali, JAV ginkluotosioms pajėgoms tikrai būtų duota aukščiausio laipsnio parengties komanda, be to, tai būtų padaryta oficialiai ir informuojant plačiąją visuomenę.
Anot C. Schusterio, realios grėsmės akivaizdoje į Rytų Azijos regioną tikrai būtų pasiųstas dar vienas lėktuvnešis.
Kaip buvo pranešta iš JAV Ramiojo vandenyno regiono vadavietės, lėktuvnešio „USS Carl Vinson“ kovinė grupė balandžio pabaigoje turėtų pajudėti nuo Korėjos pusiasalio, tačiau kokie bus tolesni jos manevrai, neaišku.
C. Schusteris mano, kad ne mažiau svarbu nuspėti ir Šiaurės Korėjos tankų bei artilerijos pulkų ketinimus.
Didelių artilerijos pajėgų pajudėjimą būtų galima laikyti grėsmingu ženklu, tačiau JAV karo strategai turėtų stebėti gabenamos amunicijos kiekį.
C. Schusteris įsitikinęs, kad amunicijos turėtų būti gerokai daugiau, nei buvo užfiksuota per vykusias pratybas. Ji turėtų būti matoma net ir palydovo siunčiamuose atvaizduose.
D. Trumpo veiksmų reikšmė
Reikalus gerokai komplikuoja tai, kad D. Trumpui tapus prezidentu buvo atverstas naujas JAV politikos puslapis ir tarsi paskelbta apie eros, kuriai būdingas griežtas ir bekompromisis požiūris, pradžią. Tiek D. Trumpas, tiek svarbiausi jo kabineto nariai dar visiškai neseniai tvirtino, kad „strateginės kantrybės erai atėjo galas“ ir planuojant tolesnius santykius su izoliuota valstybe bus „svarstomos visos galimybės“.
Šios dvi tezės, kad ir signalizuoja politikos posūkį, yra pernelyg abstrakčios – stokoja konkretumo.
D. Trumpas daro spaudimą Kinijai – svarbiausiai Šiaurės Korėjos sąjungininkei, stengdamas įtikinti ją imtis tam tikrų ekonominių sankcijų ir taip priversti Šiaurės Korėją atsisakyti užsibrėžtos branduolinės programos.
JAV viceprezidentas Mike‘as Pence‘as sakė, kad JAV mėgins gauti savo sąjungininkių ir kaimyninių Šiaurės Korėjos valstybių, įskaitant Kiniją, paramą, nes tai galėtų bent kiek suvaržyti Kim Jong Uną.
Nerimą kelia tai, kad taikant koordinuotą spaudimą gali nepavykti pasiekti norimo rezultato, kadangi į sankcijas Šiaurės Korėja paprastai atsako pati mesdama iššūkį.
Vieši D. Trumpo komentarai padėties taip pat nepagerina. Nepalankų ar net niekinantį požiūrį į Pchenjaną jis išreiškė ne vienoje „Twitter“ žinutėje, o visiškai neseniai būriui žurnalistų pareiškė, kad nėra įsitikinęs, jog Kim Jong Unas „toks galingas, koks sakosi esąs“.
Pekine veikiančio Carnegie Tsinghua pasaulinės politikos centro narys Tong Zhao mano, kad toks komentaras galėjo išprovokuoti tik dar priešiškesnį Šiaurės Korėjos atsaką.
„Pavadinti silpnais jie jausis turį pasirodyti kuo stipresni“, – sakė Tong Zhao.
Negalima pamiršti ir įtarumo, kurį sukelia ne visiškai aiški D. Trumpo vykdoma strategija.
„Tvirtai žinoti neįmanoma, nes nieks nežino, ką rengiasi daryti D. Trumpas“, – sako B. Bennettas.
Ko nori Kim Jong Unas
Pasvarsčius apie D. Trumpo ketinimus, ne mažiau svarbu pagalvoti, ko nori Kim Jong Unas.
Nors Šiaurės Korėjos lyderis paprastai vaizduojamas kaip nesubrendęs ir linkęs į neapgalvotus veiksmus, negalima pamiršti, kad jo vadovaujamos šalies troškimas turėti branduolinį ginklą yra susijęs su aiškiu tikslu, būtent – užsitikrinti išlikimą.
„Tikima, kad tik turint branduolinį ginklą pavyks atgrasyti JAV ir išlaikyti tvirtą Kim Jong Uno režimą“, – sako analitikas Joe Bermudezas.
Pasak analitiko B. Bennetto, žvelgdami į JAV Šiaurės Korėjos lyderiai prisimena Libiją ir baiminasi, kad patikėjus JAV pažadais ir atsisakius su branduoliniais ginklais susijusių ambicijų gali baigtis taip, kaip Moammarui Gadhafi.
„[Kim Jong Unas] vadovauja siaubingai šaliai, kurią ekonomistai mandagiai vadina trečiuoju pasauliu. Jam būtina turėti kokį nors savo, kaip lyderio, galios įrodymą. Jis nori turėti branduolinį ginklą, nes tai leistų jam tvirtinti, kad Šiaurės Korėja ne menkesnė už JAV“, – aiškina B. Bennettas.
Kaimyninių valstybių būgštavimai
Neslūgstanti įtampa Šiaurės Korėjos kaimynes verčia rengtis blogiausiam.
Praeitą mėnesį evakuacijos ir veiksmų atakos atveju pratybos buvo suorganizuotos Japonijoje. Pernai šalies gyventojų evakavimo strategijos buvo rengtos ir Pietų Korėjoje.
Kinija stengiasi išlaikyti savotiško tarpininko poziciją ir siūlo galimus įtampos mažinimo variantus. Deja, kol kas tiek Šiaurės Korėja, tiek JAV visus juos atmetė.
Kaip užkirsti kelią didelio masto konfliktui Korėjos pusiasalyje, yra vienas iš svarbiausių Kinijos uždavinių. Nerimą Pekinui kelia ne tik žmonių aukos ir kapitalo praradimas, kurie kilus karui būtų neišvengiami, bet ir tai, kas laukia po Šiaurės Korėjos pralaimėjimo, – pabėgėlių antplūdis ir suvienyta Korėja, kurį jau būtų JAV sąjungininke, todėl palei Kinijos sieną marširuotų JAV pajėgos.
Pasak analitikų, visos šalys įsitikinusios, kad karo pasekmės būtų tragiškos ir tikrai nepasitarnautų niekieno interesams.
Nereikia pamiršti, kad netolimos praeities įvykiai, kaip antai, 2010 metais nuskendęs Pietų Korėjos karo laivas ar 2014 metais įvykdytas Pietų Korėjos salos apšaudymas, neišprovokavo karo Korėjos pusiasalyje.
„Kim Jong Unas darys tik tai, kas, jo manymu, nesukeltų nepageidaujamų pasekmių“, – įsitikinęs C. Schusteris.
