Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas BNS teigė, kad komitete dokumentui pritarta bendru sutarimu.
Jis vylėsi, kad ir Seimo salėje nekils didelių prieštaravimų.
„Saugumo klausimai turi būti priimami nacionalinio susitarimo principu“, – pabrėžė V. Bakas.
Atnaujintos Nacionalinio saugumo strategijos projektą parengė dar buvusi Vyriausybė, pastarąjį kartą strategija peržiūrėta 2012 metais. Ją norima pritaikyti prie pasikeitusios saugumo situacijos.
Atnaujinant dokumentą kaip grėsmės išryškinamos korupcija, socialinė atskirtis.
Taip pat minimos konvencinės karinės grėsmės, „kurias kelia Rusijos Federacijos pasirengimas ir valia naudoti karinę jėgą siekiant savo tikslų, jos karinių pajėgumų telkimas ir plėtra Lietuvos kaimynystėje“, užmaskuotos karinės ir žvalgybos priemonės, nestabilumas regione ir pasaulyje, terorizmas, ekstremizmas, radikalėjimas, nesaugios branduolinės energetikos plėtojimas šalia Lietuvos sienų, kt.
Į strategiją siūloma įrašyti, kad jau 2018 metais įsipareigojama pasiekti, jog 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) tektų gynybai finansuoti.
Nacionalinio saugumo strategijos atnaujintame variante pažymima, kad Lietuvos saugumo aplinką ypač neigiamai veikia „Rusijos Federacijos veiksmai, pažeidžiantys tarptautines normas ir griaunantys taisyklėmis pagrįstą saugumo architektūrą Europoje“.
„Agresija prieš kaimynines valstybes, Krymo aneksija, prie Lietuvos ir kitų šalių sienų sutelkta moderni Rusijos ginkluotė, didelio masto puolamojo pobūdžio pratybos, pasirengimas išvien naudoti karines ir ekonomines, energetines, informacines ir kitokio pobūdžio civilines priemones, nukreiptas prieš kaimynines valstybes, gebėjimas išnaudoti vidines Rytų kaimynystėje esančių šalių problemas, taip pat pasirengimas panaudoti branduolinį ginklą ir prieš jo neturinčias valstybes yra iššūkis Lietuvos ir visos euroatlantinės bendruomenės saugumui“, – rašoma projekte.