„Mūsų nuomone, JK toleravo veiksmus ir dalyvavo kituose, kuriuos mes laikome neatleistinais“, – skelbiama parlamento Žvalgybos ir saugumo komiteto raporte.
Jame rašoma, kad Didžiosios Britanijos pareigūnai sužinojo apie blogą elgesį su JAV laikomais kaliniais netrukus po 2001 metų rugsėjo 11-osios išpuolių.
„Vien 2002 metais buvo 38 atvejai, kai (britų) pareigūnai matė arba girdėjo apie tokį blogą elgesį, – nurodoma ataskaitoje. – Nekyla jokių abejonių dėl to, kad JAV ir kitos šalys netinkamai elgėsi su sulaikytaisiais, kaip ir dėl to, kad (britų) agentūros... apie tai sužinojo labai anksti“.
„Tą patį galima pasakyti ir apie perdavimus: nebuvo jokių bandymų įvertinti su tuo susijusią riziką ir suformuluoti atsaką“, – priduriama dokumente.
Parlamento nariai taip pat išaiškino tris atvejus, kai Didžiosios Britanijos žvalgybos agentūros MI6 ir MI5 „suteikė arba siūlė suteikti finansinę paramą kitiems, kad jie atliktų perdavimo operaciją“.
„Atsižvelgiant į suinteresuotąsias šalis, dėl realios kankinimų, nežmoniško arba žmogaus orumą žeminančio elgesio rizikos tai galima vadinti „ypatingu perdavimu“, – nurodoma raporte.
Iš viso žinomi 28 atvejai, kai britų saugumo tarnybos „planavo arba sutiko su kitų pasiūlytomis perdavimo operacijomis“, ir dar 22 atvejai, kai jos „teikė žvalgybinę informaciją, reikalingą perdavimo operacijai įvykdyti“.
Nors nėra duomenų, kad perduodamus kalinius gabenantys lėktuvai būtų kirtę Didžiosios Britanijos oro erdvę, tačiau du sulaikytieji buvo gabenami tranzitu per Diego Garsiją, Indijos vandenyne esančią Didžiosios Britanijos teritoriją, kurioje yra JAV pajėgų bazė.
Tyrimo rezultatai parodė, kad po 2001 metų išpuolių Didžiosios Britanijos saugumo tarnybos dalyvavo apklausiant nuo 2 tūkst. iki 3 tūkst. Jungtinių Valstijų sulaikytų asmenų Afganistane, Irake ir Gvantaname.
Įstatymų leidėjai nerado įrodymų, kad britų pareigūnai būtų tiesiogiai dalyvavę kalinių kankinime, tačiau yra du atvejai, kai jie buvo „partneriai kitų, kurie elgėsi netinkamai“.
Praėjusį mėnesį Didžioji Britanija pripažino savo kaltę ir atsiprašė dėl Abdulo Hakimo Belhaj'o (Abdulo Hakimo Belhadžo), buvusio Libijos islamistų kovotojo, kurį CVŽ „pagrobė su britų pagalba ir perdavė Libijai, nepaisant didelės tikimybės, kad jis bus kankinamas“.
A. H. Belhadi buvo pagrobtas Tailande 2004 metais ir perkeltas į Libiją ir ten buvo kankinamas buvusio Libijos diktatoriaus Muammaro Kadhafi režimo.
Po 2011 metų revoliucijos ir M. Kadhafio nuvertimo jis tapo Tripolio kariuomenės vadu.
Po M. Kadhafi režimo žlugimo rasti dokumentai atskleidė, kad vienas britų pareigūnas Libijos vyriausybei sakė, jog tai buvo „mažiausia, ką galėjo padaryti JK“, kad padėtų sučiupti A. H. Belhadi.