Su kalba, skirta nepriklausomybės metinėms E.Ergma, kreipėsi
per iškilmingą valstybinės vėliavos pakėlimo ceremoniją Tompėjos pilies Ilgojo Germano bokšte.
"Ar tai, kad daug estų išvažiavo į užsienį mokytis, dirbti ar tiesiog ieškoti laimės, yra tragedijos ženklas, ar natūralus ir nuspėjamas naudojimasis laisve?" - retoriškai klausė E.Ergma.
Priminusi, kad Estijos respublika sekmadienį mini 95-ąsias metines, E.Ergma pažymėjo, kad laisvai kelti savo mėlynai juodai baltą vėliavą estai turėjo galimybę du kartus mažiau nei buvo valstybės gimimo dienų.
"Kovą galėsime pasakyti, kad naujas nepriklausomybės laikotarpis tapo ilgesnis už tą, kuris buvo iki didžiojo karo. Mes atsigręžiame atgal ir dėkojame visiems, kurie veikė dėl to, kad Estija taptų laisva valstybe, šalimi, kurioje gyvena laisvi žmonės", - sakė parlamento pirmininkė.
Parlamento vadovė pridūrė, kad Estijos tauta ir kultūra egzistuos tol, kol žmonių mąstymas bus laisvas, o galimybė rinktis nebus varžoma, "kol turėsime galimybę išvykti ir galimybę sugrįžti".
"Iš savo patirties galiu pasakyti, o dauguma tai patvirtins, kad estams, kad ir kur jie būtų, būdingas labai stiprus prisirišimo prie tėvynės jausmas", - sakė E.Ergma.
Kaip bitė visa laiką grįžta į savo avilį, taip ir žmogus gali išvykti ir sugrįžti. Kadangi jo siela "trokšta tėvynės, skrenda į avilį", pacitavo E.Ergma 19 a. pabaigos estų poeto Juhano Liivo eiles.
"Nesvarbu, kur esame, ar mes čia, ar toli nuo namų, mūsų bendra pareiga — saugoti ir ginti šį avilį — mūsų Estiją, mūsų tėvynę", - pridūrė ji.
Grupė estų politikos veikėjų nepriklausomą Estijos Respubliką paskelbė 1918 metų vasario 24 dieną per trumpą laikotarpį, kuris susidarė, kai rusai pasitraukė, o vokiečių kariuomenė dar neatėjo. Po to iš karto prasidėjo vokiečių okupacija.
1918 metų lapkritį kapituliavę Pirmajame pasauliniame kare vokiečiai pasitraukė, ir Taline (tuomet - Revelyje) buvo atkurta Estijos valdžia.