Daugumos nuomone, Prancūzija su šiuo uždaviniu susidorojo beveik nepriekaištingai.
Pagyrimų sulaukė daugelis Prancūzijos organizuotos Jungtinių Tautų konferencijos aspektų: pradedant gurmaniškais sumuštiniais su tofu ir baigiant subtiliu vadovavimu deryboms, kurį vienas analitikas prilygino pastangoms surinkti 12-matį Rubiko kubą.
„Tai geriausi diplomatijos įgūdžiai, kokius esu matęs per daugiau negu du dešimtmečius, dalyvaudamas tokio pobūdžio susitikimuose“, – naujienų agentūrai AFP sakė buvęs JAV viceprezidentas Alas Gore'as.
Po fiasko Kopenhagos derybose, per kurias paskubomis susirinkę apie 115 pasaulio lyderių visą naktį mėgino išgelbėti klimato derybų reputaciją ir sukurpti politinį susitarimą, organizuoti kitą labai svarbią klimato konferenciją buvo labai rizikinga.
Užtikrinti, kad praktiškai visos pasaulio valstybės susitartų pertvarkyti energetikos sistemą, kuri yra pasaulio ekonomikos pagrindas, neišvengiamai turėjo būti kebli užduotis.
Vis dėlto prancūzams nereikėjo dėti didelių pastangų, kad ši užduotis būtų patikėta jiems.
„Buvom pasirinkti mes, bet turiu pabrėžti, kad mes buvom vieninteliai kandidatai“, – pakartojo Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent'as Fabiusas.
Paruošti sceną
Ne paslaptis, kad klimato pokyčių klausimas nebuvo pagrindinis uždavinys Prancūzijos prezidento Francois Hollande'o, atėjusio į valdžią 2012 metais, darbotvarkėje.
Tačiau artėjant Paryžiaus konferencijai jis asmeniškai įsitraukė į organizavimą.
F. Hollande'as dažnai ir primygtinai kalbėjo, kad būtina sumažinti klimato pokyčių keliamą grėsmę ir ypač daug dėmesio skyrė neturtingų, pažeidžiamų valstybių reikalams, sakydamas, kad klimato programos finansavimui reikės skirti milijardus dolerių, eurų ir jenų.
Likus dvejiems metams iki šio susitikimo L. Fabiusas ėmėsi vadovauti, kad scena būtų tinkamai parengta.
„Mobilizavau mūsų diplomatinį tinklą, pradėjau organizuoti tarptautinius susitikimus ir subūriau savo komandą“, – ministras pasakojo AFP savo belangiame kabinete didžiuliame konferencijų centre Paryžiaus pakraštyje.
69 metų buvęs premjeras, mokantis elgtis ir globėjiškai, ir griežtai, 12 kartų apsilankė Kinijoje ir surengė po keturis vizitus Indijoje bei Saudo Arabijoje, kurios neretai kaišiodavo pagalius į ratus per ankstesnes klimato derybas.
Likus suskaičiuotoms dienoms iki konferencijos pradžios L. Fabiusas per trumpą laiką surengė trumpus vizitus Indijoje, Brazilijoje ir Pietų Afrikos Respublikoje, kurie visi buvo labai svarbūs proceso sėkmei.
Ypatingą vaidmenį L. Fabiuso komandoje atliko smulkaus sudėjimo žilaplaukė buvusi profesorė, nesiskirianti su savo pamėgtais sportiniais bateliais.
Ruošdamasi COP21 konferencijai, Prancūzijos vyriausiąja derybininke paskirta Laurence Tubiana sukorė dešimtis tūkstančių kilometrų, stengdamasi palenkti pagrindinius veikėjus klimato dramoje – savo žavesiu, atsargiais įtikinėjimais ir meilikavimu.
Pažymėtina, kad prieš pat prasidedant varginančiai konferencijai L. Tubianai buvo atlikta apendicito operacija, bet ji sugebėjo išlikti darbinga.
Diplomatinis meistriškumas
Sumanymas pakviesti valstybių vadovus į konferencijos atidarymą, o ne uždarymą, kaip buvo padaryta Kopenhagoje, buvo itin vykęs žingsnis, sako diplomatai ir analitikai.
Pasak jų, Danijos sostinėje ministrai baiminosi priimti sprendimų, žinodami, kad jų lyderiai greitai atvyks į tą miestą.
Paryžiuje pirmiausia buvo priimta Kinijos delegacija, o lapkričio 30-ąją, praėjus vos dviem savaitėms po didžiausių Prancūziją kada nors supurčiusių teroro atakų, sostinėje susirinko apie 150 pasaulio lyderių.
Vėliau jie išvyko namo, perduodami pareigą parengti ir suderinti sutartį paprastiems diplomatams ir ministrams.
„Kai vėliau kalbėjausi su derybininkais, galėdavau jiems priminti: „Jūsų vadovas sakė, kad mums reikia pasiekti teigiamą rezultatą“, – aiškino L. Fabiusas.
L. Fabiusas taip pat buvo gerai įvertintas už „skaidrumą“, kas diplomatų žargonu reiškia, kad šiame procese nebuvo slaptų užkulisinių susitarimų.
„Nebuvo nei arogancijos, nei pretenzingumo“, – sakė Malio derybininkas Seyni Nafo, Afrikos diplomatinės grupės atstovas.
Ekspertai sakė, kad derybų sėkmę taip pat labai lėmė platus Prancūzijos diplomatinis tinklas, kuris yra antrasis didžiausias pasaulyje po Jungtinių Valstijų.
„Tokio dydžio konferencijos vyksta tik kartą ar dukart per dešimtmetį, ir jas surengti yra sudėtingas darbas“, – sakė Paryžiuje veikiančio Strateginių tyrimų fondo direktorius Camille'is Grand'as.
„Tai sėkmė Laurent'ui Fabiusui, kuris iš tikrųjų buvo tam atsidėjęs, taip pat Francois Hollande'ui, kuris mobilizavo valstybių ir vyriausybių vadovus“, – aiškino jis.