Ši skaudi problema Prancūzijoje žinoma jau ne pirmi metai. Deja, padėtis negerėja: pernai nusižudė 65, o šįmet – jau 28 policijos bei žandarmerijos pareigūnai. Teisėsaugos darbuotojai skundžiasi nepakeliamomis darbo sąlygomis, brutalėjančia visuomene ir nepakankama policijos vadovybės parama pareigūnams.
Neapykanta Prancūzijos policijai dar niekada nebuvo tokia didelė, – pirmadienį pareiškė šalyje didžiausios policininkų profsąjungos Alliance atstovas, reaguodamas į žiaurų „geltonųjų liemenių“ akibrokštą. Juk ką tik, Didįjį penktadienį, buvo nusišovęs 25 metų policijos pareigūnas, dirbęs daugiausia migrantų gyvenamame 13-ame Paryžiaus rajone, o dieną prieš tai, Montpeljė mieste, savo darbo kabinete šūviu tiesiai į širdį nusižudė 48 metų policijos pareigūnė, dviejų vaikų motina, – informuoja Vokietijos dienraščio „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ korespondentė Paryžiuje Michaela Wiegel.
Didelio policininkų savižudžių skaičiaus tema į pirmuosius spaudos puslapius buvo patekusi praėjusių metų lapkričio gale, kai į Paryžių iš visos šalies vyko policininkai pagerbti savo kolegės, 36 metų policijos pareigūnės Maggy Biskupski, nusišovusios tarnybiniu ginklu.
Ši mirtis juo tragiškesnė, žinant, jog M. Biskupski buvo tapusi už geresnes darbo sąlygas kovojančios policijos veidu. Ji buvo pareigūnų susivienijimo „Policiers en colère“ (Įpykę policininkai), įkurto po žiaurių išpuolių prieš policiją, pirmininkė ir pastaruosius dvejus metus ragino atsakingus asmenis imtis priemonių, kad būtų sumažintas policininkų savižudybių skaičius, – komentavo anuomet bendras Prancūzijos ir Vokietijos televizijos kanalas ARTE.
Metropolių priemiesčiai – „įstatymų nepripažįstančios zonos“
M. Biskupski nusižudė kelios dienos prieš atvykstant „Deutsche Welle“ („DW“) žurnalistams, – jiems ji žadėjo aprodyti savo darbo vietą, probleminį Paryžiaus priemiesčio rajoną. „Tai – tikra katastrofa! Priemiesčiai kaip antai šis, kuriame dirbu, yra įstatymų nepripažįstančios zonos. Dalis gyventojų nekenčia policijos ir nuolat mus puldinėja. Gyventi kvartale, kuriame dirbam, tiesiog neįmanoma, – būtų pernelyg pavojinga mums ir mūsų šeimoms“, – citavo „DW“ fragmentus iš ankstesnio telefoninio pokalbio su M. Biskupski – jau po pareigūnės tragiškos mirties.
Su darbo sąlygomis priemiesčio rajonuose „DW“ žurnalistus dabar supažindino nusižudžiusios policininkės kolega ir draugas Guillaume‘s Lebeau: „Mes turim veikti rajonuose, kur žmonės mus apmėto akmenimis ir apspjaudo. Mūsų racijos dažnai neveikia, greitų jų automobilių mūsų tarnybinės mašinos nepasiveja, juk kai kurios jų yra nuvažiavusios šimtus tūkstančių kilometrų. Visa tai – sunkiai pakeliama“, – aiškino G. Lebeau, vežiodamas vokiečių žurnalistus po vieną iš priemiesčių. Ir patarė jiems su kameromis nelipti iš automobilio – tai čia esą pavojinga, net ryte.
Tokį dramatišką vaizdą patvirtina ir policininkų profsąjungos Alliance atstovas spaudai Frédéric‘as Lagache‘as, atvirai kalbantis apie įstatymų nepripažįstančias zonas metropolių priemiesčiuose, kur viešpatauja nusikaltėlių gaujos, o policija jaučiasi esanti per prastai apginkluota, kad galėtų ten užtikrinti tvarką.
Televizijos kanalo ARTE reporteris Nicolas‘as Joxe dalį kaltės dėl didėjančios priemiesčio gyventojų neapykantos policininkams linkęs priskirti pačiai policijai: ji esanti nepagrįstai griežta, tarkim, kai skuba naudoti gumines kulkas ar elektroimpulsų daviklius.
Policininkai islamistų taikinyje
M. Biskupski, palūžusi kovoje su vėjo malūnais, susidariusią situaciją matė kitomis akimis: kritikavo teisėsaugą, kuri prasižengėliams esanti pernelyg atlaidi: „Suiminėjam vis tuos pačius nusikaltėlius. O, žiūrėk, jau kitą dieną po suėmimo vėl sutinkam juos gatvėj“, – sakė ji televizijos laidoje.
Praėjusių metų vasarą paviešintame parlamentiniame tyrime, skirtame šalies policijos problemoms, rašoma apie neslūgstančią įtampą, kurią pareigūnai jaučia nuo 2015 metais islamistų įvykdytos teroro išpuolių serijos, nusinešusios daugiau nei 240 gyvybių.
Tyrime nurodoma, jog radikalių islamistų aukomis tampa ir policininkai. Štai 2016 m. birželį šalį sukrėtė policininkų sutuoktinių poros nužudymas. Islamistas Larossi Abballa perpjovė gerkles policijos pareigūnui ir jo žmonai, taip pat policijos darbuotojai, jų namuose, trimečio jų sūnaus akivaizdoje. Šį šiurpų nužudymą islamistas nufilmavo ir 13 min. trukusį vaizdo įrašą paskelbė internete. Įraše jis ragino musulmonus, remiančius IS, atakuoti „policijos pareigūnus, žurnalistus, visuomenės veikėjus, kalėjimų apsaugininkus ir reperius“.
Praėjusiais metais Prancūzijoje gyveno daugiau nei 10 tūkst. radikalizuotų islamistų (2016 metais vidaus reikalų ministerijos duomenimis jų buvo 8,2 tūkst., o 2015 kovą – 3,1 tūkst.). Atitinkamai auga ne tik policininkų darbo krūvis, bet ir psichologinė įtampa, žinant, kad jie yra islamistų taikinyje.
Nebeturim laiko „pasikrauti baterijas“
2017 metų lapkritį, po to, kai per vieną savaitę Prancūzijoje nusižudė aštuoni policininkai, profsąjungų atstovas Louis‘as-Guy‘as Dubois‘as aiškino, jog pareigūnus psichologiškai alina visur tykantis islamistinio teroro pavojus. Be to, dėl išaugusio kontrolės viešose vietose poreikio kaupiasi neatlygintų viršvalandžių kalnas.
O štai, pernai dar prisidėjo „geltonųjų liemenių“ demonstracijos. Pasak profsąjungų atstovų, daugelį kolegų profesinė kasdienybė tiesiog gniuždo. Viena po kitos sekančios dramatiškos viešosios tvarkos palaikymo operacijos tampa „nebepakeliamos“, – teigiama naujausiame policijos profsąjungos rašte vidaus reikalų ministrui. Nors „geltonųjų liemenių“ judėjimas dabar apsilpo, vis viena policininkai priversti 23-ą šeštadienį iš eilės dirbti viršvalandžius, kurių jau susikaupė 22 milijonai.
Nebeturim laiko „pasikrauti baterijas“, – neseniai televizijos kanale „Franceinfo“ skundėsi policininkų profsąjungos SGP FO atstovas Danielis Chomette‘as.
„Tačiau policininkus sekina ne vien poilsio stoka, bet ir stiprėjantis įspūdis, kad jie tampa atpirkimo ožiais, turinčiais atsakyti už politikų daromas klaidas“, – pirmadienį komentavo „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ korespondentė Paryžiuje M. Wiegel.
„Tai – mirusių policininkų ir jų šeimų įžeidimas“
Prancūzijos vidaus reikalų ministras Christophe‘as Castaneras žadėjo daugiau dėmesio skirti psichologinei pagalbai ir savižudybių prevencijai. Dabar 120 tūkst. Prancūzijos policininkų globoja nebe 50, o 89 psichologai.
O žiaurią šeštadieninę „geltonųjų liemenių“ provokaciją – raginimą policininkus žudytis – Ch. Castaneras pavadino tiesiog „gėda“. „Ši neapykanta policijai yra ideologiška ir, deja, sisteminga anarchistų gretose“, – pareiškė dešiniųjų lyderė Marine Le Pen.
Turbūt taikliausiai šį psichologinį išpuolį apibūdino profsąjungos Alliance atstovas Frédéricas Lagache‘as: „Tai – mirusių policininkų, jų šeimų, o ir visos policijos įžeidimas“. Jis reikalavo nustatyti ir patraukti atsakomybėn atsakingus asmenis. Kaip informavo Prancūzijos žinių agentūra afp, Paryžiaus prokuratūra tyrimus jau pradėjo.
Pagalbos telefonai: | ||||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||||
Skambučius į visas linijas apmoka SADM iš Valstybės biudžeto lėšų. | ||||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||||
Emocinė parama internetu | ||||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||||
Krizių įveikimo centre (Antakalnio g. 97, Vilnius, www.krizesiveikimas.lt) budi psichikos sveikatos specialistai, su kuriais galite pasikonsultuoti atėję arba per Messenger ar Skype be išankstinės registracijos ir nemokamai. Į budinčius psichologus bus galima kreiptis darbo dienomis 16-20 val., šeštadieniais 12-16 val. Visa papildoma informacija – puslapyje www.krizesiveikimas.lt. Pagalba nusižudžiusių artimiesiems: savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt Vaikų ir paauglių krizių intervencijjos skyrius. Veikia visą parą. (+370-5) 275 75 64. |