Apie 18 val. 50 min. vietos (19 val. 50 min. Lietuvos) laiku liepsnoms apėmus pastato stogą į padangę kilo didžiulis pilkų dūmų stulpas. Apstulbę paryžiečiai ir turistai stebėjo besivystančią tragediją apimti siaubo.
Poros valandų ugnis apėmė ir vieną iš dviejų didžiųjų bokštų.
Gaisras įsiplieskė prasidėjus Didžiajai savaitei, kai pasaulio katalikai ruošiasi švęsti Velykas.
Nelaimės priežastis kol kas nėra patvirtinta, bet katedroje pastaruoju metu buvo vykdomi didelio masto renovacijos darbai, turintys padėti apie 850 metų senumo gotikos šedevrui atlaikyti laiko metamus iššūkius.
Liepsnos ir dūmai veržėsi iš katedros, kasmet aplankomos milijonų žmonių, stogo ir smailės.
Vienas katedros atstovas sakė, kad liepsnos apėmė visas katedros stogą laikančias medines konstrukcijas ir kad jos tikriausiai bus visiškai sunaikintos.
„Viskas dega, iš karkaso nieko neliks“, – naujienų agentūrai AFP sakė atstovas Andre Finot.
Ugniagesių tarnyba nurodė, kad gaisras gali būti „potencialiai susijęs“ su katedroje vykdytu renovacijos projektu.
„Dega dalis mūsų“
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) dėl katedroje kilusio gaisro atšaukė savo svarbią politinę kalbą, kurią televizija turėjo transliuoti vėliau pirmadienį
Eliziejaus rūmai informavo, kad prezidentas asmeniškai išvyko į nelaimės vietą.
„Dievo Motinos (katedra) ryjama liepsnų. Visos tautos jausmai, – per „Twitter“ parašė valstybės vadovas.
„Kaip ir visi mano tėvynainiai, liūdžiu matydamas, kaip šį vakarą dega dalis mūsų“, – pridūrė jis ir išreiškė solidarumą su „visais katalikais ir visais prancūzais“.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel išreiškė apgailestavimą, kad ugnis niokoja „Europos kultūros simbolį“.
Sostinės merė Anne Hidalgo per tviterį pareiškė, kad gaisras yra „siaubingas“ ir kad miesto pareigūnai palaiko ryšį su Paryžiaus katalikų vyskupija.
„Paryžiaus priešgaisrinė tarnyba mėgina suvaldyti liepsnas“, – rašo ji. Merė taip pat paprašė gyventojus paisyti pareigūnų, blokuojančių eismą aplink katedrą.
Kol kas neaišku, ar per šį incidentą nukentėjo žmonių.
Ugniagesių automobiliai buvo matomi dideliu greičiu važiuojantys link incidento vietos Senos upės saloje Prancūzijos sostinės širdyje.
Paryžiaus policijos „Twitter“ žinutėje gyventojai raginami vengti to rajono ir „atlaisvinti kelią gelbėtojų mašinoms“.
„Šiurpu stebėti“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas per „Twitter“ išreiškė susirūpinimą dėl šio „šiurpaus“ įvykio ir pasiūlė liepsnoms malšinti panaudoti priešgaisrinius orlaivius.
„Labai šiurpu stebėti didžiulį gaisrą Dievo Motinos katedroje Paryžiuje. Galbūt jam užgesinti būtų galima panaudoti skraidančius vandennešius. Būtina veikti greitai!“ – rašė jis.
Šimtai žmonių susirinko ant Paryžiaus tiltų ir stebėjo besivystantį incidentą; daugelis filmavo išmaniaisiais telefonais, pasakojo vienas naujienų agentūros AFP žurnalistas.
Katedroje pastaruoju metu buvo vykdomi intensyvūs restauravimo darbai. Praeitą savaitę nuo statinio viršaus sraigtasparniais buvo keliamos statulos.
1163–1345 metais statyta Dievo Motinos katedra yra vienas populiariausių turistų traukos centrų Paryžiuje – kasmet ją aplanko maždaug po 13 mln. žmonių.
Jos smailė, kaip ir kitos gotikinio pastato dalys, buvo renovuojama pagal 11 mln. eurų projektą, vykdomą Prancūzijos vyriausybės, siekiant pašalinti laiko, taršos ir orų padarytą žalą.
Tarp žinomiausių katedros meno kūrinių yra trys didelės rozetės - apskriti spalvingi vitražai vakariniame, šiauriniame ir pietiniame fasaduose. Tarp joje saugomų neįkainojamų lobių yra krikščionių relikvija – Jėzaus erškėčių vainikas, kai kada rodomas viešai, įskaitant Gavėnios penktadienius.
Katedra buvo įamžinta 1831 metais išleistame Victoro Hugo romane „Paryžiaus katedra“ (Notre-Dame de Paris); ja jau seniai reiškiamas susižavėjimas populiariojoje kultūroje ir tradiciniame mene.
Prancūzų istorikas Camille'is Pascalis sakė BFM, kad katedrą apėmęs gaisras gali lemti „neįkainojamo paveldo sunaikinimą“.
„Jau 800 metų Katedra saugo Paryžių, – sakė C. Pascalis. – Šimtmečius laimingus įvykius ir nelaime žymėdavo Dievo Motinos katedros varpai.“
„Galime tik baisėtis tuo, ką matėme“, – pridūrė istorikas.