Izraelis kas mėnesį surenka maždaug 190 mln. JAV dolerių (168 mln. eurų) muitų iš palestiniečių rinkai skirtų prekių, atgabenamų per jo uostus, o tada perveda šiuos pinigus Palestinos Autonomijai.
Vasario mėnesį Izraelis nusprendė kiekvieną mėnesį iš šių pinigų išskaityti maždaug po 10 mln. JAV dolerių (8,85 mln. eurų) – tokią sumą Palestinos Autonomija mokėdavo Izraelio kalėjimuose kalintiems palestiniečiams arba jų šeimoms. Dėl šio žingsnio palestiniečiai atsisakė visų lėšų.
Izraelis išmokų mokėjimą asmenims, vykdžiusiems išpuolius prieš izraeliečius, laiko smurto kurstymu.
Palestinos Autonomija savo ruožtu šiuos pinigus vadina tam tikromis socialinėmis išmokomis, nors palestiniečiai Izraelyje kalinčius savo tautiečius laiko didvyriais, kovojančiais dėl jų gerovės.
Pasaulio bankas savo trečiadienio ataskaitoje nurodė, kad šis neišspręstas ginčas gilina „fiskalinę krizę“, dėl kurios 2018 metais 400 mln. JAV dolerių (354 mln. eurų) siekęs palestiniečių savivaldos biudžeto deficitas „2019 metais gali tapti didesnis nei 1 mlrd. JAV dolerių“.
„Tai gali sustabdyti ekonominę veiklą, sukelti neigiamo augimo grėsmę Vakarų Krante“, – nurodoma ataskaitoje.
Pasak banko, „būtina“ priimti sprendimą, kuris leistų išeiti iš šios aklavietės mokesčių pervedimos klausimu, sakoma dokumente.
Pasaulio Bankas taip pat paragino pakeisti Izraelio įvestus suvaržymus palestiniečių „dvigubos paskirties prekių“ importui. Tokiomis prekėmis yra laikomi produktai ir technologijos, kurie gali būti naudojami civiliniams ir kariniams tikslams.
Izraelis draudžia 56 kategorijų prekių importą iš Vakarų Kranto ir Gazos Ruožo ir dar 62 – tik iš Gazos Ruožo.
Nuo 2008 metų tris karus Gazos Ruože kariavęs Izraelis iki šiol vykdo šio islamistų judėjimo „Hamas“ kontroliuojamo anklavo blokadą.
Dėl tokių suvaržymų „palestiniečių ekonomika negauna svarbių gamybos priemonių ir modernių technologijų, varžoma jų galimybė plėsti savo gamybos galimybių ribas ir užtikrinti tvarų augimą“, nurodoma Pasaulio banko ataskaitoje.
Pasaulio banko skaičiavimais, suvaržymų tokioms prekėms švelninimas „iki 2025 metų galėtų papildomai padidinti ekonomikos augimą Vakarų Krante 6 proc. ir 11 proc. – Gazoje“.
Ši ataskaita bus pateikta tarptautinių donorų paramą palestiniečiams koordinuojančiam komitetui per jo posėdį Briuselyje balandžio 30 dieną.
Joje taip pat atkreipiamas dėmesys į „tebesitęsiantį realių pajamų vienam asmeniui mažėjimą ir toliau augantį nedarbą bei skurdą“ palestiniečių teritorijose. 2018 metais Gazos Ruože nedarbas siekė 52 procentus.
Tiesioginės užsienio pagalbos Palestinos Autonomijai sumos pastaraisiais metais drastiškai sumažėjo. Prieš penkerius metus jos sudarė 10 proc. bendrojo vidaus produkto, o pernai nukrito iki 3,5 procento.
2018 metais Jungtinės Valstijos finansinę paramą palestiniečiams sumažino šimtais milijonų dolerių.