Nazarbajevas
Buvęs komunistų partijos vadovas Nursultanas Nazarbajevas, dabar 81-erių metų, geležiniu kumščiu valdė didžiulį stepių kraštą ilgus metus nuo nepriklausomybės atkūrimo 1991 metais. Pranešama, kad jis vis dar tampė politikos virvutes ir po to, kai 2019 m. galiausiai atsistatydino, užleidęs vietą savo pasirinktam įpėdiniui prezidentui Kasimui Žomartui Tokajevui.
Šalyje, kuri yra svarbiausia Rusijos sąjungininkė, niekada nebuvo laisvų rinkimų.
N. Nazarbajevas panaudojo didžiulius naftos turtus, kad pastatytų naują spindinčią sostinę Astaną, vėliau jo garbei pervadintą į Nur Sultaną. Ji garsėja futuristine dangoraižių panorama ir šaltomis žiemomis, kai temperatūra dažnai nukrenta iki minus 20 laipsnių Celsijaus, bei centre esančiu bokštu su apžvalgos aikštele, kur lankytojai gali padėti rankas ant auksinio N. Nazarbajevo delno įspaudo.
Senoji sostinė Almata išlieka didžiausias miestas ir prekybos centras.
Kosmodromas
Kazachstanas yra devinta pagal dydį šalis pasaulyje, kurios plotas yra daugiau nei 2,7 milijono kvadratinių kilometrų. Didžiojoje Kazachstano stepėje įsikūręs Rusijos nuomojamas Baikonūro kosmodromas – vis dar didžiausia pasaulyje paleidimo aikštelė praėjus beveik 60 metų, kai iš ten pakilo sovietų kosmonautas Jurijus Gagarinas, tapęs pirmuoju žmogumi kosmose.
Mišri populiacija
Beveik 70 proc. gyventojų (2020 m. duomenimis) yra kazachai, bet istoriškai šalis turi didelę rusų mažumą. Aštuntajame dešimtmetyje rusai sudarė daugiau nei 40 proc. gyventojų, tačiau nuo to laiko jų skaičius sumažėjo iki penktadalio gyventojų. Oficialiai šalyje gyvena 130 tautybių, daugelis jų sovietmečiu buvo ten ištremti kaip politiniai kaliniai. Taip stepėje išsibarstė vokiečių, graikų, totorių, lenkų, korėjiečių, ingušų ir Sakartvelo turkų bendruomenės.
Kazachstanas didžiuojasi klajokliška savo istorija ir 2015 m. minėjo 550 metų sukaktį nuo pirmosios Kazachstano valstybės gimimo. Po iškilmių nuskambėjo prieštaringas Rusijos lyderio Vladimiro Putino pasisakymas, jog iki nepriklausomybės nuo Maskvos kazachai niekada neturėjo valstybės.
Nors Kazachstanas ir Rusija tradiciškai palaiko tvirtus santykius, jų bendra istorija kartais trukdo. Rusija kritikavo 2019 metų Kazachstano dokumentinį filmą, kuriame teigiama, kad priverstinė šalies kolektyvizacija baigėsi genocidu, iki 40 proc. gyventojų mirė iš bado arba pabėgo praėjusio amžiaus ketvirtąjį dešimtmetį.
Priklausomas nuo naftos
Kazachstano ekonomika yra stipriausia Vidurinėje Azijoje, praeityje ji augo dviženkliu skaičiumi. Tačiau ją stipriai paveikė 2014 m. kritusios naftos kainos, nuo kurių ji labai priklausoma. Ją taip pat labai paveikė 2008 metų Rusijos ekonominė krizė, dėl jos nuvertėjo Kazachstano pinigai tengės.
Pasaulio banko (PS) duomenimis, 2020 metais nafta sudarė 21 proc. šalies bendrojo vidaus produkto. PS prognozuoja, kad šiemet ekonomika augs 3,7 procento.
Pagrindinis šalies naftos telkinys „Tengiz“ pagamina trečdalį Kazachstano metinės produkcijos, 50 proc. jo kontroliuoja JAV įmonė „Chevron“.
Didžiausias pasaulyje urano gamintojas Kazachstanas taip pat turi gausius mangano, geležies, chromo ir anglies išteklius.
Kazachstanas sieja savo ekonomikos ateitį su kaimyne Kinija, daug investuoja į kelių tinklą, geležinkelius ir uostų infrastruktūrą, kad palengvintų prekybos ryšius.
Kaip įveikti Boratą?
Nepaisant visų iš naftos gautų dolerių, kuriuos išteklių turtinga valstybė investavo į savo įvaizdį, jį vis dar temdo Boratas. Daugelis užsienyje ir toliau sieja šalį su britų komiko Sachos Barono Coheno 2006 m. pasipiktinimą sukėlusiu labai populiariu satyriniu filmu „Boratas“. Jis dar kartą apie save priminė 2017 m., kai S. Baronas Cohenas pasisiūlė sumokėti baudas, skirtas čekų turistams, Kazachstano policijos sulaikytiems, kai jie sostinėje fotografavosi apsivilkę Borato stiliaus „mankinius“.