Tikėtina, kad pasikėsinimas į Donaldą Trumpą buvo atsitiktinis veiksmas, neturintis jokios reikšmingos potekstės. Tai anaiptol ne pirmas tokio tipo įvykis Jungtinių Valstijų istorijoje, ir galima konstatuoti, kad po ankstesnių pasikėsinimų – dukart į Geraldą Fordą 1975 metais arba į Ronaldą Reaganą 1981 metais – pasaulio nesupurtė krizė. Vis dėlto žudymo impulsu tampanti neapykanta, kurią išties nesunku įsivaizduoti, primena apie Amerikos politinę disfunkciją, kuri išvirsta į globalią sumaištį. Taigi, jei D. Trumpą ir jaunąjį jo bendražygį J. D. Vance’ą solidarumo banga nuneš iki Baltųjų rūmų, sulauksime dar vieno neramaus laikotarpio. Sprendžiant iš kalbos, pasakytos respublikonų suvažiavime, J. D. Vance’as pabrėžtinai palaiko D. Trumpo izoliacionistinius ketinimus, todėl Europa gali netekti saugančio NATO skėčio ir patirti skaudų smūgį dėl Jungtinių Valstijų protekcionizmo.
Pasaulio ekonomika politinių konfliktų fone: prognozės, ko laukti artimiausioje ateityje
Pastaraisiais metais Artimuosiuose Rytuose kilo karas, dar labiau pašlijo Vakarų ir Kinijos prekybos santykiai, o liepos 13 d. buvo pasikėsinta į Jungtinių Valstijų prezidento rinkimų lyderį. Tačiau pažvelgus į finansų rinkas, galima pamanyti, kad nieko neįvyko. Toks įspūdis, kad nei pralietas kraujas, nei politinės rietenos netrikdo gerų naujienų srauto iš Volstrito: recesijos baimė bent kol kas atrodo nepagrįsta, na, o infliacija vis dėlto sumažėjo. Todėl Jungtinių Valstijų, euro zonos ir Japonijos rinkos įžengė arba tuoj tuoj įžengs į rekordinio pakilimo erą, o daugelis besiformuojančių rinkos ekonomikų palaipsniui įgauna pagreitį. Optimizmas trykšta per kraštus. Palyginti su įmonių pelnu, Jungtinių Valstijų akcijos taip brango tik per du ankstesnius pakilimo tarpsnius.