Daugiau kaip 80 tūkst. žmonių antradienį dalyvaus emocingose pamaldose už pirmąjį PAR juodaodį prezidentą FNB stadione Sovete, kur įvyko vienas paskutinių svarbių jo viešų pasirodymų – per 2010 metų pasaulio futbolo čempionato finalą.
Šios pamaldos laikomos paskutine galimybe gedintiems PAR žmonėms drauge masiškai pagerbti N.Mandelos gyvenimą prieš formalesnes valstybines laidotuves.
Nors N.Mandela sunkiai sirgo jau ne vieną mėnesį, pranešimas apie jo mirtį ketvirtadienio vakarą vis tiek buvo skaudus smūgis šaliai, kuri į jo nesugriaunamą moralinį autoritetą žvelgė kaip į paguodos konstantą socialinių ir ekonominių permainų netikrumo laikais.
Prie rezidencijos Johanesburge, kur N.Mandela mirė, žmonės budi ir dieną, ir naktį. Ten esančių žmonių nuotaikos svyruoja nuo didžiulės netekties skausmo iki palengvėjimo, kad jo fizinės kančios pagaliau baigėsi.
„Madiba (N.Mandela) buvo didžiojo Mahatmos Gandhi (mūsiškoji versija, Pietų Afrikos versija“, - sakė Laloo Isu Chiba, drauge su N.Mandela kalėjęs Robeno saloje.
„Daugeliui, daugeliui, daugeliui būsimų kartų bus beveik neįmanoma pagimdyti žmogų ... su jo atsidavimu, jo pasiaukojimu ir jo savybėmis“, - sakė L.I.Chiba.
Sekmadienį oficialiai prasidėjo savaitę truksiantys valstybinių laidotuvių renginiai žmogui, kuris sukūrė naują multirasinę PAR – iš sukompromituotų apartheido eros, kurią padėjo užbaigti, liekanų.
Pirmadienį PAR parlamentas susirinks į specialią sesiją pagerbti N.Mandelos, kuris išėjęs į laisvę po 27 kalėjime praleistų metų išvedė savo šalį iš apartheido šešėlio į multirasinę demokratiją.
N.Mandela paskutinį kartą parlamente pasirodė 2010 metų vasarį, per 20-ąsias jo paleidimo iš kalėjimo metines.
Jo buvusi žmona Winnie Madikizela-Mandela ir vaikaitis Mandla yra valdančiojo Afrikos nacionalinio kongreso (ANC) parlamentarai, tačiau neaišku, ar jie dalyvaus šioje sesijoje.
„Tikimės, kad kai kurie Mandelos šeimos nariai bus čia“, - sakė ANC frakcijos atstovas Moloto Mothapo.
Taip pat yra pakviestas buvęs PAR prezidentas Frederikas Willemas de Klerkas, kuris 1993 metais drauge su N.Mandela už vaidmenį užbaigiant apartheidą gavo Nobelio taikos premiją.
Winnie ir Mandla sekmadienį, nacionalinę maldos už N.Mandelą dieną, dalyvavo metodistų pamaldose Johanesburge. Sekmadienio renginiai N.Mandelos atminimui vyko bažnyčiose, mečetėse, sinagogose ir šventyklose visoje šalyje.
Prezidentas Jacobas Zuma ta proga emocingai paragino šalies gyventojus susivienyti vadovaujantis N.Mandelos lygybės, laisvės ir teisingumo idealais ir „palaikyti jo svajonę gyvą“.
JAV prezidentas Barackas Obama drauge su žmona Michelle ir trimis buvusiais Baltųjų rūmų šeimininkais yra tarp maždaug 70-ies valstybių ir vyriausybių vadovų, atskrendančių iš įvairiausių pasaulio kampelių.
B.Obama dalyvaus antradienio pamaldose Soveto stadione, o kiti atvyks vėliau šią savaitę, dalyvauti N.Mandelos laidotuvėse gruodžio 15 dieną jo vaikystės kaime Kunu.
Dalyvauti turi britų ministras pirmininkas Davidas Cameronas, Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as, Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Ban Ki-moonas ir daugybė kitų tarptautinių veikėjų bei įžymybių.
Tačiau nedalyvaus Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu - dėl didelių tokios kelionės išlaidų, pranešė Izraelio spauda.
Dalai Lama, kuris, kaip ir N.Mandela, yra gavęs Nobelio taikos premiją ir kuriam nuo 2009 metų du kartus buvo atsisakyta išduoti PAR vizą, taip pat neatvyks, pranešė jo atstovas.
Palestiniečių prezidentas Mahmudas Abbasas paskelbė, kad dalyvaus antradienio pamaldose.
Tarp kitų dalyvauti turinčių lyderių yra Nigerijos prezidentas Goodluckas Jonathanas ir daugiau kaip tuzinas kitų Afrikos valstybių ir vyriausybių vadovų.
Tarp atvykstančių garsenybių yra pokalbių laidų karalienė Oprah Winfrey, dainininkas bei aktyvistas Bono, britų milijardierius Richardas Bransonas, muzikantas Peteris Gabrielis.
Saugumui laidotuvių savaitę užtikrinti ir minioms kontroliuoti PAR mobilizavo maždaug 11 tūkst. karių.
Prieš palaidojimą N.Mandelos palaikai nuo trečiadienio tris dienas bus pašarvoti vyriausybės ir prezidentūros rūmuose „Union Buildings“ Pretorijoje, kuriuose jis 1994 metais buvo prisaikdintas prezidentu.
Kiekvieną rytą jo karstas laidotuvių procesijoje bus nešamas sostinės gatvėmis, kad kuo daugiau žmonių turėtų galimybę pareikšti paskutinę pagarbą velioniui.