Nors dažnai yra kaltinamas dėl didėjančios tarptautinės nesantaikos, D. Trumpas nuvyko prisidėti prie bandymų per 75-ąsias Sąjungininkų pajėgų išsilaipinimo Normandijoje metines pademonstruoti transatlantinę santarvę.
„Vykstu į Normandiją pagerbti kai kurių drąsiausių kada nors gyvenusių žmonių. Mes amžinai dėkingi!“ – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė D. Trumpas, prieš atskrisdamas į Kano oro uostą Normandijos regione.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Didžiosios Britanijos premjerė Theresa May anksčiau ketvirtadienį padėkojo Sąjungininkų pajėgų veteranams ir žuvusiesiems per istorinę desanto operaciją, pradėtą Normandijos paplūdimiuose 1944 metų birželio 6 dieną.
Šia proga, kai aukštoji politika dera su skaudžia istorine atmintimi, E. Macronas iš pradžių su Th. May susitiko Pajūrio Vero miestelyje, kur jie padėjo naujo memorialo, įamžinsiančio tūkstančių Britanijos karinei vadovybei pavaldžių karių, žuvusių per vadinamosios „D dienos“ kautynes ir vėlesnį mūšį dėl Normandijos, kertinį akmenį.
„Stovint čia, kai bangos tyliai skalauja krantą po mūsų kojomis, kone neįmanoma suvokti atviros drąsos, kurios turėjo reikėti tą dieną šokant iš krantą pasiekusių laivų... nepaisant mūšio įkarščio“, – sakė Th. May.
Savo kalbą per ceremoniją po šviesiu žydru dangumi ji užbaigė kreipdamasi į susirinkusius veteranus, kurių per kiekvienas svarbias metines būna vis mažiau.
„Vieninteliai žodžiai, kuruos galime [ištarti] – ačiū jums“, – sakė ji. Tai buvo paskutinis jos tarptautinis pasirodymas prieš atsistatydinimą iš Konservatorių partijos lyderio posto šį penktadienį.
Užtrukęs Jungtinės Karalystės išstojimas iš Europos Sąjungos, kainavęs Th. May ministro pirmininko postą, yra vienas iš daugelio Vakarų sąjungininkių nesutarimus pastaruoju metu išprovokavusių dalykų. Antrajame pasauliniame kare suformuotas Vakarų aljansas šiuo metu patiria beprecedentę įtampą.
Dėl daugumos šių nesutarimų kaltinamas žmogus – D. Trumpas – Šiaurės Prancūzijoje turi dalyvauti ceremonijoje JAV karių kapinėse Pajūrio Kolvilyje prie „Omahos“ paplūdimio, kuriose palaidota 9,4 tūkst. JAV karių.
Nepastebėti didvyriai
E. Macronas ir D. Trumpas pasakys kalbas, o Prancūzijos prezidentas taip pat įteiks aukščiausius Prancūzijos apdovanojimus – Garbės legiono ordinus – penkiems amerikiečiams veteranams.
Abu lyderiai, kurių santykiai kažkada buvo šilti, bet atšalo dėl didėjančių viešų nesutarimų Irano, klimato kaitos ir prekybos klausimais, vėliau susitiks privačioms deryboms ir darbo priešpiečiams.
Dienos pabaigoje E. Macronas Kolvilyje-Montgomeryje pagerbs Philippe'o Kiefferio komandosus – vienintelius prancūzų karius, minimą dieną šturmavusius Normandijos paplūdimius.
Šie 177 vyrai, kuriems buvo suteikta garbė pirmiems paliesti Prancūzijos žemę, ilgą laiką turėjo tenkintis pastabos oficialiojoje Prancūzijos karo istorijoje statusu. E. Macrono biuras sako, kad šį neapsižiūrėjimą prezidentas labai nori ištaisyti.
Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau dalyvaus ceremonijoje „Džuno“ paplūdimyje, kur už puolimą buvo atsakingos kanadiečių pajėgos.
Normandijos operacija daugelio laikoma didžiu transatlantinio bendradarbiavimo simboliu. Per ją jauni Sąjungininkų kariai, įskaitant amerikiečius ir kanadiečius, aukojo savo gyvybes, kad užbaigtų Trečiojo reicho viešpatavimą Europoje.
1944 metų birželio 6-ąją įvykęs Sąjungininkų pajėgų išsilaipinimas penkiuose Normandijos paplūdimiuose buvo didžiausia visų laikų karinio jūrų laivyno operacija kalbant apie laivų ir karių skaičių.
Baigiantis tam, kas buvo praminta „ilgiausia diena“, nacių okupuotoje Šiaurės Prancūzijoje buvo išsilaipinę 156 tūkst. Sąjungininkų karių ir 20 tūkst. mašinų, nepaisant kulkų krušos, artilerijos ir lėktuvų ugnies.
„Bendros vertybės“, įtempti santykiai
Dešimtys tūkstančių prancūzų ir atvykėlių iš užsienio, daugelis – su karo laikų uniformomis ar vintažiniais kariniais automobiliais, atvyko į Normandiją dalyvauti šių metų minėjimuose, kad pagerbtų nuolat mažėjantį būrį žmonių, dalyvavusių tuose istoriniuose įvykiuose.
D. Trumpas į Prancūziją atvyko po trijų dienų valstybinio vizito JK, kur Normandijos operacijos metinių paminėjimo ceremonijoje Portsmute dalyvavo drauge su britų karaliene Elžbieta II ir keliolika kitų pasaulio lyderių.
Bendroje šių metinių proga paskelbtoje proklamacijoje 16 valstybių, dalyvavusių trečiadienio ceremonijoje Portsmute, patvirtino savo bendrą atsakomybę užtikrinti, kad Antrojo pasaulinio karo siaubas niekada nepasikartotų.
Jos pakartotinai įsipareigojo dėl „bendrų vertybių“ ir pažadėjo „drauge ginti šias laisves, kada tik joms iškils pavojus.“
Prezidentas Vladimiras Putinas, kuris 2004 metais buvo pakviestas dalyvauti 60-osiose invazijos metinėse, šiemet negavo kvietimo nei į Portsmutą, nei į Normandiją – tai atspindi įtemptus Vakarų ir Rusijos santykius.
Rusijos užsienio reikalų ministerija trečiadienį sakė, kad sąjungininkų invazija Normandijoje nenulėmė Antrojo pasaulinio karo eigos, todėl nereikėtų pervertinti jos reikšmės.
Ministerijos atstovė Marija Zacharova žurnalistams sakė, kad pergalę kare užtikrino 1941-aisiais į jį įsitraukusi Sovietų Sąjunga. Kaip įprasta, ji nepaminėjo, kad Sovietų Sąjungos kariuomenė 1939 metų rugsėjo 17-ąją buvo pasiųsta užimti nacių puolamos Lenkijos tuomečių rytinių teritorijų dabartinėje Baltarusijoje ir Ukrainoje.