M. Zigaras rašo: „Vladimirui Putinui nuo pat pradžių nepatiko Amerikos prezidentas. Jam B. Obama atrodė tiek minkštas, tiek nesukalbamas. Paradoksalu, kad B. Obama, – didžiausias idealistas ir labiausiai už taiką pasisakantis JAV prezidentas iš visų buvusiųjų, – Rusijoje tapo karo simboliu, Rusijos valstybinės propagandos ir rasistinių juokelių taikiniu, nekenčiama asmenybe milijonams patriotiškai nusiteikusių rusų. Karikatūrose jis buvo piešiamas kaip nelemtas priešas, kurį neišvengiamai įveiks Vladimiras Putinas.“
Turint omenyje pastaruosius įvykius, šis niūrus įvertinimas atrodo išties svarus.
Daugelį kartų užfiksuota, kaip Rusijos karo lėktuvai apšaudo civilinius ir visuomeninius pastatus, pvz., mokyklas ir ligonines, padegamosiomis bombomis, tad neseniai JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry‘is paragino, kad būtų atliktas tyrimas dėl Rusijos karo nusikaltimų Sirijoje.
JAV ambasadorė JTO Samantha Power apkaltino Maskvą, kad ši kursto barbarizmą Sirijoje, o Vašingtonas pareiškė, kad rugsėjį Kremlius tyčia apmėtė bombomis JT pagalbos konvojų Sirijoje šiaurėje. Nepriklausomi tyrėjai patvirtino šią informaciją.
Estijos saugumo pareigūnai pranešė, kad Rusija Karaliaučiaus krašte dislokuoja (branduolinį užtaisą galinčias nešti) raketas „Iskander-M“. Šis procesas apskritai prasidėjo dieną po to, kai B. Obama tapo JAV prezidentu, tuo metu Rusijos prezidentu esant Dmitrijui Medvedevui.
„Iskander-M“, kurios gali nešti tiek paprastą, tiek branduolinį užtaisą, kelia tiesioginę grėsmę JAV sąjungininkėms Rytų Europoje. Šiuo metu Rusijos branduolinis arsenalas pranoksta Amerikos 429-iais užtaisais. Kaip pranešė „The Daily Beast“, tai viršija ir 2018-iems m. numatytą didžiausią užtaisų skaičių, kaip numatyta Naujojoje Strateginės ginkluotės mažinimo sutartyje, tiesa, iki to laiko užtaisų skaičius gali kisti („Iskander-M“ dislokavimas sutapo su įtarimais, kad Rusijos „Su-27“ naikintuvai galėjo pažeisti Estijos ir Suomijos oro erdvę.).
Tačiau Rusija telkia naują arsenalą ne tik Europoje.
Per dvi savaites po nepavykusių derybų dėl paliaubų Sirijoje, kurioms tarpininkavo JAV ir Rusija, V. Putinas padvigubino oru ir vandeniu gabenamą paramą Basharo al Assado režimui, rašė „Reuters“. Tikriausiai siunčiama parama skirta režimui ir pagalbininkams iraniečiams, kad šie atgautų šiuo metu sukilėlių kontroliuojamą Alepą.
Siuntoje buvo ir 300 modernizuotų priešlėktuvinės gynybos raketų sistemų „S-300VM“, kurios (teoriškai) gali numušti esančius bet kokiu atstumu JAV karo lėktuvus. Propagandinės laidos „News of the Week“ vedėjas Dmitrijus Kiseliovas, kuriam pritaikytos JAV sankcijos, rėžė tiesiai šviesiai: „Mes juos nušausime.“
Rusijos Gynybos ministerijos atstovas spaudai generolas majoras Igoris Konašenkovas pagrasino padaryti tą patį, neseniai išaiškėjus, kad B. Obamos administracija galbūt svarsto karinę konfrontaciją su B. al Assado režimu, kaip rekomendavo JAV Generalinis štabas ir CŽA, kurie baiminasi, kad žlugus Alepui JAV padidės terorizmo grėsmė.
Kai Baltųjų Rūmų atstovas spaudai Joshua Earnestas suabejojo, ar Rusijai tikrai reikia pažangios oro gynybos sistemos, nes ilgametės Rusijos intervencijos į Siriją tikslas turėjo būti kovoti su „Islamo valstybe“ (IS), Rusijos ambasada JAV savo paskyroje socialiniame tinklalapyje „Twitter“ įkėlė pašaipų posakį: „Juk niekada nežinai, kokios paramos gali sulaukti teroristai.“
Kai koalicija netyčia apšaudė Sirijos kareivius Deir Ezzore, Rusijos pareigūnai atvirai apkaltino Ameriką, kad ši remia IS Sirijoje, nors ši konspiratoriška dezinformacijos kampanija anksčiau labiau pasižymėjo šnabždesiais ir kumščiavimusi, daugiausia Bagdado kabinete, kur Rusijos kariuomenės pareigūnai ir šnipai darbuojasi išvien su Irano kolegomis ir šiitų kariais.
V. Putinas arba nejuokauja, arba nori sudaryti tokį įspūdį.
Jis nutraukė sutartį dėl plutonio naikinimo, įšaldė bendrus su JAV branduolinės energetikos tyrimų projektus, įšaldė sutartį su JAV dėl branduoliniams užtaisams tinkamo plutonio utilizavimo.
V. Putinas, mainais bent už pirmą įšaldytą sutartį, pareikalavo, kad Vašingtonas atšauktų visas sankcijas Rusijos pareigūnams ir kompensuotų dėl jų patirtus Rusijos nuostolius, panaikintų vadinamąjį S. Magnitskio įstatymą, sumažintų NATO pajėgas iki 2000-aisiais buvusio skaičiaus ir galiausiai – taip perrašytų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo sutartį, kad Amerikai tektų didžiausia atsakomybė.
Reaguodamas į tai, kas net V. Putino standartais įžūlu, Rusijos opozicijos lyderis Leonidas Volkovas parašė tinklalapyje „Facebook“: „Jam dar reikėjo paprašyti Aliaskos, amžinos jaunystės, (milijardieriaus) Elono Musko ir bilieto į Disneilendą.“
Negana to, pasaulyje tvyrančią paranoją dėl naujo Šaltojo karo sustiprino V. Putino valstybinės žiniasklaidos institucijos, taip pat ir TV „Zvezda“, kuri priklauso Rusijos Gynybos ministerijai, – ėmė laidyti spėliones, kad konfliktas Artimuosiuose Rytuose galėtų sukelti branduolinį karą su Vakarais.
Neseniai Rusijos valstybinės TV „Rossija-24“ sinoptikas nubrėžė kelius, kaip Rusijos branduolinis smūgis į Nebraską galėtų pakenkti JAV, Kanados ir Meksikos komunikacijoms.
Rusijos Nepaprastųjų situacijų ministerija paskelbė, kad 40 mln. gyventojų dalyvaus priešgaisriniuose mokymuose, laikomuose atsargos priemone branduolinio karo, kuris, anot D. Kiseliovo, gali kilti dėl įžūlaus elgesio, atveju.
Regis, tai vainikuoja viską, ką pastaruoju metu daro ar ko nedaro Amerika. Tai bent posūkis B. Obamai, kuris pastaruosius aštuonerius metus tvirtino, kad Šaltasis karas baigėsi, na o savo prezidentavimo pabaigos išvakarėse gali susidurti su jo atsinaujinimu.