Neramumai šioje šalyje prie Juodosios jūros kilo po to, kai valdančioji „Sakartvelo svajonės“ partija pasiskelbė laimėjusi spalio 26 d. vykusius parlamento rinkimus, kurių rezultatai, proeuropietiškosios opozicijos teigimu, buvo suklastoti.
Protestai tapo dar intensyvesni, kai ministras pirmininkas Iraklijus Kobachidzė praėjusią savaitę paskelbė, kad jo šalis stabdo derybas su Briuseliu dėl narystės, tuo pakurstydamas naują protestų bangą sostinėje Tbilisyje ir kituose miestuose.
„Ukrainos užsienio reikalų ministerija griežtai smerkia vykdomus žmogaus teisių pažeidimus ir jėgos naudojimą prieš taikius demonstrantus Sakartvele. Smurtas be pasekmių neliks“, – teigiama ministerijos pranešime.
Po to, kai prokremliška Ukrainos valdžia 2013 m. nusigręžė nuo integravimosi į Europos Sąjungą, šalyje kilo istorinio dydžio demonstracijos, pasibaigusios prezidento nušalinimu.
Kol Ukrainoje vyko šios proeuropietiškos demonstracijos, Rusija pradėjo pirmą puolimą, per kurį Maskvos remiami separatistai užėmė atskiras rytinio Donbaso regiono dalis.
Daug kas Ukrainoje mano, kad būtent nuo šio įvykio ir prasidėjo karas su Rusija, 2022 m. pavirtęs plataus masto invazija.
„Mes esame įsitikinę, kad europinė integracija yra raktas į Sakartvelo stabilumą, klestėjimą ir demokratinių institucijų stiprinimą ir siekiame sėkmingos mūsų tautų ateities didžiojoje Europos šalių šeimoje“, – rašoma pranešime.
„Mūsų solidarumas su Sakartvelo liaudimi tebėra tvirtas“, – pridūrė ministerija.
Rusija pirmadienį stojo ginti prieš protestuotojus panaudotas priemones, o Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad valdžia imasi „priemonių stabilizuoti“ padėtį, apkaltindamas protestuotojus mėginant „pakurstyti“ neramumus.
Vokietija: Sakartvelo narystei ES durys tebėra atvertos
Vokietija pirmadienį paskelbė teberemianti Sakartvelo, kurio sostinėje Tbilisyje vyksta audringi protestai prieš vyriausybės planus atidėti derybas dėl narystės Europos Sąjungoje, siekį tapti šalių bloko nariu.
„Durys į Europą Sakartvelui tebėra atvertos. Tačiau svarbu, kad Sakartvelas pats nuspręstų eiti tuo keliu, nes mes matome, kad protestų dalyviai nori juo eiti“, – pasakė užsienio reikalų ministerijos atstovas Sebastianas Fischeris.
Sąmyšis Sakartvele kilo po to, kai valdančioji „Sakartvelo svajonės“ partija spalį apsiskelbė laimėjusi rinkimus, kurių rezultatai, proeuropietiškosios opozicijos teigimu, buvo suklastoti.
Ministras pirmininkas Iraklijus Kobachidzė ketvirtadienį paskelbė, kad Sakartvelas stabdo derybas dėl narystės ES, tuo pakurstydamas protestų bangą visoje šalyje prie Juodosios jūros.
Sakartvelo vyriausybė „nusigręžė“ nuo savo tikslo įstoti į ES, eilinėje spaudos konferencijoje pasakė S. Fischeris.
„Mes su susirūpinimu sekame įvykių eigą“, – kalbėdamas apie protestus, kurių metu už narystę ES nusiteikę demonstrantai susirėmė su policija, sakė S. Fischeris.
Vokietija „ne kartą aiškiai sakė, kad mes remiame Sakartvelo stojimo į ES procesą ir ateityje matome šią šalį Europos Sąjungos sudėtyje“, – pasakė S. Fischeris.
„Masiniai pastarųjų kelių dienų protestai labai aiškiai rodo, kad daugybė Sakartvelo gyventojų vis dar nori ateities ES.“