Apžvelgiant NASA pasaulio gaisrų žemėlapius, pastebėtas keistas dalykas. Pasižiūrėjus į sekmadienio žemėlapį, aiškiai matyti, kad Centrinėje Afrikoje siaučia daugiau gaisrų. Kaip rodo „Bloomberg“ naujienų agentūros duomenys, gauti iš „Weather Source“, praėjusią savaitę per dviejų dienų laikotarpį Angoloje liepsnojo maždaug tris kartus daugiau gaisrų nei Brazilijoje.
Pasak minėtųjų duomenų, Angoloje siautė 6902 gaisrai, kaimyninėje Kongo Demokratinėje Respublikoje – 3395 gaisrai, o Brazilijoje, lyginant su šiais skaičiais, tik 2127 gaisrai.
Tokia padėtis šokiravo daugelį „Twitter“ vartotojų.
„Twitter“ vartotoja iš Brazilijos priekaištavo Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui, Amazonės gaisrus pavadinusiam „tarptautine krize“, apkaltindama jį gaisrų Afrikoje ignoravimu.
Šių NASA žemėlapių pateikiama informacija nenurodo, ar pažymėti gaisrai yra pievų, ar miškų, taip pat neaišku, koks gaisrų dydis. Tikėtina, kad nemažą dalį šių gaisrų sudaro natūraliai degantys išdžiuvę savanos žolynai.
Apžvalgininkai primena prieš dvejus metus siautusius panašius gaisrus, kurie, pasak NASA, panašu, buvo tyčiniai.
Manoma, kad ūkininkai iškirto dalį augmenijos ir padegė likusią, jog atlaisvintų žemę, kurioje galėtų auginti javus. Tai prieštaringai vertinamas ūkininkavimo būdas, vadinamas „iškirsk ir sudegink“: aplinkosaugininkai perspėja, kad jis gali baigtis miškų išnykimu, dirvos erozija ir biologinės įvairovės netekimu.
Tačiau tai yra pigiausias būdas išvalyti žemę, pasižymintis tuo, kad užmuša ligų sukėlėjus, o pelenai tampa trąša būsimiems javams.
Dėl šios priežasties laukų deginimas išlieka populiarus tarp ūkininkų. Deginama kiekvienais metais prieš liūčių sezoną, kurio pradžios Angoloje ir Kongo Demokratinėje Respublikoje laukiama kitą mėnesį. Tai galėtų iš dalies paaiškinti, kodėl gaisrai šiose vietovėse nesulaukė daug dėmesio.