Bunkeriai, palapinės ir sandėliai karinei technikai pastebėti teritorijoje, kur dar praeitą mėnesį nebūta nieko panašaus, sako ekspertai.
Branduolinius ginklus turinčių valstybių susirėmimai dėl ginčytinos sienos teritorijos kelia ekspertų nerimą. Skelbta apie aukas ir Kinijos pusėje, tačiau informacija nebuvo patvirtinta.
Palydovų darytos nuotraukos paviešintos kaip tik tuo metu, kai abi šalys dialogo keliu ieško būdų, kaip sumažinti įtampą.
Indijos Užsienio reikalų ministrerijos atstovas Anuragas Srivastava ketvirtadienį apklatino Kiniją didinant kariuomenės pajėgumus pasienio regione ir teigė, kad tai pažeidžia abipusius susitarimus su Indija.
„Problemos esmė yra ta, kad nuo ankstyvos gegužės Kinijos telkė didelių karių ir ginkluotės kiekį pasienyje“, – teigė atstovas ir pabrėžė, kad tai pažeidžia 1993 metų susitarimą, ribojantį ginkluotės kiekį pasienio teritorijoje, rašo aljazeera.com. A. Srivastava teigė, kad atsakydama į tai Indija taip pat padidino savo karių skaičių ginčytinoje teritorijoje.
Birželio 22 dieną palydovo nuotraukas padarė kosmoso technologijų bendrovė „Maxar“. Struktūros, kurios pastatytos taip, kad žvelgtų į Galvano upę, anksčiau birželį darytose nuotraukose nefigūravo, skelbia „Reuters“.
Susirėmimas Galvano slėnyje – ginčytinoje Himalajų Ladako teritorijoje – įvyko birželio 15 dieną, praėjus kelioms savaitėms po to, kai aukšto rangų abejų šalių kariniai lyderiai sutarė „taikiai išspręsti situaciją pasienio teritorijoje laikantis dvišalių susitarimų“.
Po fizinio susirėmimo ir po jo sekusios agresyvios retorikos tiek Kinija, tiek Indija ėmėsi įtampą malšinti.
Indijos užsienio reikalų ministerijos trečiadienį išplatintame pareiškime teigiama, kad Indijos diplomatijos vadovas Subrahmanyamas Jaishankaras ir Kinijos užsienio reikalų ministras He Wang Yi „pakartojo, kad abi šalys supranta deeskalacijos ir atsitraukimo svarbą, apie ką pirmą kartą birželio 6 dieną kalbėjo kariniai lyderiai“.
Ką byloja nuotraukos?
Vienas įtakingiausių Indijos gynybos specialistų Ajai Shukla socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad „Galvano slėnyje, maždaug 1,5 kilometro į Indijos pusę nuo kontrolės linijos, yra didelė Kinijos stovykla“.
Vietos žiniasklaida taip pat cituoja Indijos kariuomenės šaltinius, teigiančius, kad Kinijos veiksmai kuriant naują stovyklą galėjo vykti nuo birželio 15 dienos, kai įvyko susirėmimas, ir karybos lyderių susitikimo dar anksčiau. Gegužę darytose palydovų nuotraukose jokių struktūrų ginčitinoje teritorijoje netoliese susirėmimo vietos nepamatyti. Ladako reikalų ekspertas ir buvęs Indijos diplomatas P Stobdanas BBC sakė, kad šios statybos „kelia nerimą“.
„Indijos valdžia kol kas nepaskelbė jokių nuotraukų, nepaviešino ir jokio pareiškimo, tad sunku vertinti. Privačių bendrovių darytos nuotraukos atskleidžia, kad kinai ten pasirūpino infrastruktūra ir neketina trauktis“, – komentuoja ekspertas.
Situacija regione apibūdinama kaip „labai įtempta“.
Kiek stipri įtampa vietovėje?
Faktinės kontrolės linija, kaip kad geriau žinoma dvi valstybes skirianti ginčytina siena, gana prastai demarkuota. Ten esančios upės, ežerai ir snieguotos viršukalnės reiškia, kad linija gali kisti.
Kariai abejose linijos pusėje – atstovaujantys dviem didžiausioms pasaulio kariuomenėms – daugelyje taškų susitinka akis į akį. Indija apkaltino Kiniją pasiuntus tūkstančius karių į Ladako regiono Galvano slėnį ir tvirtina, kad Kinija okupavusi 38 tūkst. kvadratinių šalies teritorijos. Pastaruosius tris dešimtmečius vykstančios derybos nepadėjo išspręsti nesutarimų dėl sienos teritorijos.
Kol kas Kinija ir Indija kariavo tik vieną karą – 1962 metais, kai Indija patyrė triuškinantį pralaimėjimą.
Gegužę dešimtys Indijos ir Kinijos karių įsivėlė į konfliktą prie šiaurrytinės Sikimo valstijos sienos. 2017 metais regione įvyko dar vienas konfliktas, kurį paskatino Kinijos noras praplėsti pasienio kelią, vedantį per ginčytiną Doklamo plynaukštę.