„HMAS AE1“, pirmasis iš dviejų E klasės povandeninių laivų, pastatytų Australijos karališkosioms jūrų pajėgoms, dingo 1914 metų rugsėjo 14 dieną prie Jorko Kunigaikščio salų. Jo įgulą sudarė 35 jūreiviai iš Australijos, Didžiosios Britanijos ir Naujosios Zelandijos.
Šis aparatas buvo pirmasis Sąjungininkų povandeninis laivas, prarastas per Pirmąjį pasaulinį karą.
Siekiant jį surasti, anksčiau buvo surengta 12 ekspedicijų, bet jos buvo nesėkmingos.
Galiausiai Australijos laivas „Fugro Equator“, anksčiau dalyvavęs dingusio aviakompanijos „Malaysia Airlines“ MH370 reiso lėktuvo paieškose, praeitą savaitę rado nuskendusį AE1 didesniame kaip 300 metrų gylyje.
„Po 103 metų Australijos karinio jūrų laivyno seniausia paslaptis buvo išaiškinta“, – žurnalistams Sidnėjuje sakė gynybos ministrė Marise Payne.
„Tai vienas reikšmingiausių atradimų per Australijos karinio jūrų laivyno istoriją... AE1 netektis 1914 metais buvo tragedija mūsų tuometei jaunai valstybei“, – pridūrė ji.
M. Payne išreiškė viltį, kad naujasis atradimas atvers tyrėjams galimybę nustatyti, kodėl nuskendo šis laivas.
Kontradmirolas Peteris Briggsas sakė, kad labiausiai tikėtina laivo žūties priežastis – nelaimingas atsitikimas pasineriant, nurodė dienraštis „The Australian“.
„Atrodo, kad povandeninis laivas atsitrenkė į dugną pakankamai stipriai, kad nulenktų gilumos vairą nuo pagrindo“, – laikraštis citavo P. Briggsą.
Pasak kariškio, panašu, kad pasinėrusį laivą paveikė „didelės energijos įvykis“, dėl kurio AE1 staigiai prisipildė vandens, tikriausiai netoli paviršiaus.
„The Australian“ kaip tikėtinas versijas pateikė torpedos arba smarkiai suspausto oro rezervuaro sprogimas.
„AE1 įgulos žūtis tikriausiai buvo labai staigi. Gali būti, kad jie net nesuprato, kas juos ištiko“, – pažymėjo P. Briggsas.
Technologijų pažanga
AE1 pradėtas statyti 1911 metais, o 1914-ųjų vasarį laivas buvo priimtas į ginkluotę Anglijos uoste Portsmute. Į Sidnėjų jis atplaukė gegužę kartu su tos pačios klasės laivu AE2.
55 metrų ilgio ir 599 tonų vandentalpos AE1 paviršiuje galėjo išvystyti 15 mazgų (beveik 28 km per valandą) greitį, o pasinėręs galėdavo plaukti iki 10 mazgų (18,5 km per valandą) greičiu. Laivas turėjo keturis 18 colių (450 mm) kalibro torpedų aparatus.
AE1 buvo priskirtas prie karo laivyno grupės, turėjusios užimti Vokietijai priklausiusias kolonijas Ramiajame vandenyne. Kartu su AE2 jis dalyvavo operacijose, per kurias buvo okupuota Vokiečių Naujoji Gvinėja – šios salos šiaurės rytinė dalis.
Rugsėjo 14 dieną AE1 dingo po susitikimo su australų eskadriniu minininku „HMAS Parramatta“, įvykusiu netoli Herbertshohės (dabartinio Kokopo) prie Jorko Kunigaikščio salų.
Australijos karinių jūrų pajėgų vadas viceadmirolas Timas Barrettas sakė, kad nuskendęs laivas buvo rastas naudojant įvairias technologijas, įskaitant tyrimus magnetometru, aptinkančiu magnetines anomalijas, per atstumą valdomus nardymo aparatus ir gelmių kamerą.
„Kaskart, kai ieškodavome AE1, technologijų pažanga leisdavo mums sužinoti truputį daugiau“, – sakė jis.
T. Barrettas išreiškė viltį, kad laivo ir jo pražuvusios įgulos suradimas suteikta paguodą tų jūreivių palikuoniams.
M. Payne sakė, kad vyriausybė palaiko ryšius su Papua Naujosios Gvinėjos valdžia, siekiant užtikrinti, kad AE1 žūties vieta būtų apsaugota. Abi šalys taip pat planuoja surengti laivo ir jo įgulos žūties atminimo ceremoniją.
Naujausias paieškas finansavo Australijos vyriausybė, Australijos nacionalinis jūrų muziejus ir laivybos istorijos organizacijos.
Povandeniniai laivai, panašūs į AE1, per Pirmąjį pasaulinį karą atliko reikšmingą vaidmenį. Tačiau karyboje pirmieji povandeniniai aparatai buvo pradėti naudoti daugiau kaip šimtmečiu anksčiau.
Pirmuoju kariniu povandeniniu laivu laikomas „Turtle“ („Vėžlys“) – žmogaus raumenų jėga varomas aparatas, sukurtas XVIII amžiaus 8-ame dešimtmetyje, per Amerikos revoliuciją.
XIX amžiaus pabaigoje Prancūzijoje buvo kuriami elektriniai povandeniniai laivai. Britanija prie povandeninės ginkluotės lenktynių prisidėjo 1901-aisiais, o Vokietija – 1905 metais.