Šią informaciją paskelbė Rusijos tyrimų komiteto Kriminalinių tyrimų valdybos vadovas Zigmundas Ložis, duodamas interviu laikraščiui „Kommersant“. Interviu buvo išspausdintas ketvirtadienį, spalio 17 d.
„Didžioji dalis žmonių žuvo ne nuo smūgio, o nuo ugnies bei apsinuodiję degimo produktais. Remiantis pirminiais duomenimis, gyvybei pavojingų medžiagų išsiskyrė degant ne tik degalams, bet ir plastikinei lėktuvo salono apdailai“, – sakė Z. Ložis.
Jo teigimu, „viskas įvyko labai greitai: dauguma keleivių žuvo savo kėdėse, taip ir nespėję atsisegti saugos diržų ir sureaguoti į situaciją“.
DELFI primena, kad per gaisrą lėktuve SSJ-100 žuvo 41 žmogus. Orlaivis gegužės 5 d. vakare buvo išskridęs iš Maskvos į Murmanską, bet neužilgo sugrįžo į Šeremetjevo oro uostą ir užsidegė tūpdamas avariniu būdu.
Socialiniuose tinkluose netruko išplisti dramatiškas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip oro bendrovės „Aeroflot“ lėktuvas „Suchoj Superjet 100“ nutupia Šeremetjevo tarptautiniame oro uoste ir dideliu greičiu lekia taku, liepsnoms veržiantis iš fiuzeliažo.
Keleiviai čiuožė priekyje išsiskleidusiu avariniu trapu ir bėgo nuo liepsnojančio lėktuvo, virš kurio kilo juodų dūmų debesys.
Rusijos vyriausybinis aviacijos komitetas (MAK) birželio mėnesį paskelbė pirminę ataskaitą apie Šeremetjevo oro uoste įvykusią SSJ100 katastrofą, bet joje tiesiogiai nenurodoma, kad nelaimė įvyko dėl pilotų klaidos.
Gegužės 5-ąją iš Maskvos į Murmanską pakilęs lėktuvas, kuriame buvo 78 žmonės, įskaitant penkis įgulos narius, pranešė patyręs žaibo smūgį ir sugrįžo į Šeremetjevo oro uostą.
Tupiant avariniu būdu laineris užsiliepsnojo, o dalis žmonių nespėjo ištrūkti. Pagal tyrėjų pagrindinę versiją, apie 2 km aukštyje lėktuvui smogė žaibo iškrova ir sugedo radijo ryšys bei kitos elektroninės sistemos.
Kadangi SSJ100 leidosi pilnais degalų bakais ir tūpdamas smarkiai rėžėsi į taką, nuo smūgio lūžo viena važiuoklės atrama ir užsidegė variklis. MAK nurodė, kad nėra požymių, jog variklis būtų sugedęs skrydžio metu.
Tyrėjai nurodė palyginę bandymų nutupdyti orlaivį su išjungtu autopilotu, bet įprastu režimu veikiant automatizuotoms valdymo sistemoms, parametrus su duomenimis apie avarinį nusileidimą.
Ataskaitoje nurodoma, kad „šoninės tangažo (išilginio pokrypio) valdymo svirties judesių amplitudė buvo reikšmingai didesnė, svyruojamojo pobūdžio; tai sukėlė išilginio judėjimo parametrų reikšmingų pokyčių“.
Tyrėjai nurodė, kad „analogiški“ didelės amplitudės svyravimai taip pat būdavo stebimi kitiems „Aeroflot“ pilotams tupdant SSJ100 rankiniu režimu, neveikiant automatinėms sistemoms.
„Šie pilotavimo ypatumai analizuojami“, – nurodė MAK.
Komitetas pažymėjo, kad katastrofos ištikto „Superjet“ pilotas lėktuvo tupdymo rankiniu režimu egzaminą buvo išlaikęs nepriekaištingai.
„Kad įvertintų įgulos veiksmus per avarinį skrydį, komisija planuoja atlikti eksperimentų pilotavimo treniruoklyje“, – rašoma dokumente.