Šių metų Europos korupcijos „oskaras“ teko net ne vienam žmogui, o gausiam jų būriui. OCCRP „garbingą“ titulą suteikė Rumunijos parlamentui.
Tarp nuopelnų, už kuriuos Europos Sąjungai priklausančios Rumunijos parlamentarai gavo šį apdovanojimą – įstatymų leidimas, užsitikrinant galimybę nebaudžiamai piktnaudžiauti tarnyba. Neseniai Rumunijos parlamentas priėmė šalies baudžiamojo kodekso pataisas, kurios parlamento nariams ir kitiems renkamiems pareigūnams suteikia teisę veikti už įstatymo ribų. Pataisomis nustatyta, kad politikai nebegali būti kaltinami piktnaudžiavimu, kyšininkavimu ir kitais korupciniais nusižengimais. Negana to, pataisos leidžia reabilituoti už korupciją jau nuteistus veikėjus.
„Rumunijos parlamentas korupciją Europoje pakėlė į naują lygį. Ją legalizuodamas. Kodėl būtent dabar? Greičiausiai dėl to, kad jie žino, ką pridirbo, ir tai nėra geri darbai“, - teigia OCCRP redaktorius Drew Sullivanas.
Tiesa, Rumunijos prezidentas šių, švelniai tariant, abejotinų kodekso pakeitimų dar nepatvirtino.
Į korupcijos „oskarą“ pretendavo dar du asmenys. Pirmasis – serbas Darko Šaričius, laikomas viena įtakingiausių narkotikų prekybos personų Balkanų regione. Antroji pretendentė – Uzbekistano prezidento dukra Gulnara Karimova.
G. Karimovai nominacija teko už tai, kad ji įtariama paėmusi šimtus milijonų dolerių kyšiais iš Švedijos telekomunikacijų kompanijos „Teliasonera“ už leidimą patekti į šalies rinką. Gautus pinigus G. Karimova investavo į prabangią pilį Prancūzijoje ir kitą turtą.
2012 m. „oskarą“ OCCRP skyrė Azerbaidžano prezidentui Ilhamui Alijevui. Nustatyta, kad jo šeima slapta lobsta iš šalies gamtos išteklių, slėpdamasi už mokesčių rojuose registruotų ofšorinių kompanijų.