Kaip skelbia BBC, Anglijos karalienė Elžbieta II patvirtino naująjį kandidatą.
J. Huntas — britų konservatorius, buvęs sveikatos apsaugos ministras. Politikas 2018-ųjų birželį paskelbtas ilgiausiai šias pareigas ėjusiu politiku, kuriuo išrinktas 2012-aisiais. Prieš tais J. Huntas buvo kultūros sekretorius bei Olimpinių žaidynių Londone ministras.
Į jo vietą paskirtas buvęs kultūros sekretorius, Mattas Hancockas.
DELFI primena, kad tą pačią dieną iš pareigų pasitraukė užsienio reikalų sekretorius ir buvęs Londono meras Borisas Johnsonas.
„Šią popietę premjerė priėmė Boriso Johnsono atsistatydinimą iš užsienio reikalų sekretoriaus pareigų“, – sakoma premjerės Theresos May vyriausybės pareiškime.
„Netrukus bus pranešta, kas jį pakeis. Premjerė dėkoja Borisui už jo darbą“, – priduriama jame.
Pranešama, kad B. Johnsonas kritikavo Th. May planus išlaikyti stiprius ekonominius ryšius su Europos Sąjunga po to, kai kitąmet Britanija paliks Bendriją.
Tačiau nuo penktadienio, kai britų ministrų kabinetas patvirtino tą planą, B. Johnsonas susilaikė nuo viešų komentarų.
Pirmadienį jis turėjo būti vienas iš Londone vykstančio viršūnių susitikimo dėl Vakarų Balkanų pirmininkų, tačiau renginyje nepasirodė.
Šešerius metus vadovavęs sunkiai suvaldomai Jungtinės Karalystės nacionalinei sveikatos apsaugos sistemai (NHS) J. Huntas yra žinomas kaip iššūkių nebijantis žmogus.
Kol dirbo sveikatos apsaugos sekretoriumi, 51 metų J. Huntas sulaukė apsčiai kritikos dėl kai kurių prieštaringai vertinamų reformų, įskaitant gydytojų darbo valandų ir apmokėjimo pakeitimus, provokavusius dideles demonstracijas.
2010–2012 metais jis buvo kultūros sekretorius ir tuo metu sėkmingai apsigynė nuo kaltinimų dėl esą nederamų sandorių su Ruperto Murdocho žiniasklaidos imperija.
Pernai leidinio „Politico“ sudarytame jo gyvenimo ir veiklos aprašyme daroma išvada, kad J. Hunt „atitinka kriterijus, kad galėtų atlikti politiškai pavojingus darbus“.
Jam sugebėjus užsitikrinti papildomą NHS finansavimą, kai biudžeto išlaidos buvo karpomos, dienraštis „The Guardian“ anksčiau šiais metais pavadino jį „prisitaikiusiu išlikti“ ir kėlė prielaidą, kad šis politikas galbūt turi užmačių užimti ministro pirmininko postą.
2016 metais, per Britanijos referendumo dėl narystės Europos Sąjungoje kampaniją, J. Huntas uoliai pasisakė, kad šalis turėtų likti Bendrijoje. Ši pozicija atitiko nuostatą, kurios tuo metu laikėsi ministro pirmininko Davido Camerono vyriausybė.
Šiuo atžvilgiu jis kaip diena nuo nakties skiriasi nuo savo pirmtako Boriso Johnsono, tapusio „Brexit“ šalininkų kampanijos veidu.
Tačiau J. Huntas vėliau pareiškė palaikantis „Brexit“ ir praeitais metais duodamas interviu radijui LBC kritikavo „arogantišką“ ir „nuviliantį“ ES požiūrį į derybas dėl išstojimo.
J. Huntas, admirolo Nicholas Hunto, 1985–1987 metais ėjusio Karališkojo laivyno vyriausiojo vado pareigas, vyriausias sūnus užaugo Godalmingo mieste į pietvakarius nuo Londono.
Išsilavinimą jis įgijo prestižinėje privačioje mokykloje „Charterhouse“ ir studijavo Oksfordo universitete, kur pradėjo politinę veiklą kaip Konservatorių asociacijos pirmininkas. Oksforde J. Huntas studijavo tuo pačiu metu, kaip ir D. Cameronas.
Baigęs universitetą J. Huntas dirbo vadybos konsultantu, vėliau tapo anglų kalbos mokytoju Japonijoje ir dabar gerai moka japonų kalbą.
J. Huntas pasižymėjo kaip sėkmingas verslininkas, kol 2005 metais pirmąsyk buvo išrinktas į parlamentą.
Jis buvo įkūręs viešųjų ryšių agentūrą ir šviečiamosios literatūros leidyklą „Hotcourses“, supažindinančią būsimuosius studentus su universitetais ir koledžais.
Pardavęs šios bendrovės akcijas J. Huntas tapo milijonieriumi.
Išrinktas į parlamentą jis dirbo konservatorių atstovu kultūros reikalams, vadovaujant leiboristų vyriausybei. Vėliau jis buvo paskirtas dirbti kultūros ministerijoje.
Dirbdamas ministru jis buvo atsakingas už 2012 metų Londono olimpiados ir parolimpiados organizavimą.
J. Huntas yra susituokęs su kine Lucia; jiedu susilaukė trijų vaikų.