Porai miegant keturi asmenys pateko į jų namus netoli Paryžiaus esančiame Komb la Vilyje sekmadienį apie 0 val. 30 min. vietos (1 val. 30 min. Lietuvos) laiku. Nusikaltėliai juos sumušė, surišo elektros laidais ir pasišalino, pasiėmę daiktų.
Žmonai Dominique Tapie pavyko išsivaduoti ir nubėgti prie kaimyno namų, kur ji iškvietė policiją. Moteris patyrė lengvų veido sužalojimų, todėl buvo nuvežta į ligoninę patikrinimui.
„Ji jaučiasi gerai“, – naujienų agentūrai AFP sakė B. Tapie anūkas Rodolphe'as Tapie.
Per įsilaužimą nusikaltėliai ją „tampė už plaukų, nes norėjo sužinoti, kur yra brangenybės“, AFP sakė Komb la Vilio meras Guy Geoffroy.
„Tačiau, žinoma, jokių brangenybių ten nebuvo, o jiems jų nesuradus smurtas tik susmarkėjo“, – pridūrė jis.
Papuošalai ir „Rolex“
Per incidentą 78 metų B. Tapie buvo smogta į galvą lazda, AFP pranešė prokurorė Beatrice Angelelli, tačiau verslininkas atsisakė medikų pagalbos.
„Mano senelis atsisakė nuvažiuoti [į ligoninę], – sakė R. Tapie. – Jis yra nukamuotas, labai pavargęs. Jis sėdėjo ant kėdės, kai jam buvo smogta lazda“.
Vagys įsilaužė į B. Tapie namus, didžiulį dvarą „Moulin de Breuil“, pro langą pirmajame aukšte, nepastebėjus sargams.
Pasak su tyrimo eiga susipažinusio šaltinio, nusikaltėliai paspruko pavogę du laikrodžius, įskaitant „Rolex“ prietaisą, auskarus, kelias apyrankes ir žiedą.
D. Tapie yra buvęs Socialistų partijos deleguotas ministras, sugebėjęs savo rankomis pastatyti sporto ir žiniasklaidos imperiją, bet vėliau susidūręs su virtine teisinių problemų.
Savo karjeros pradžioje jis praturtėjo perimdamas žlungančių bendrovių kontrolę, ir nevengė puikuotis savo turtais, tokiais kaip 72 m ilgio jachta ir jam priklausęs futbolo klubas.
Įtariama, kad jis prisidėjo prie rungtynių režisavimo Prancūzijos aukščiausioje futbolo lygoje.
1992 metais jis neilgai ėjo miestų plėtros ministro pareigas prezidento Francois Mitterrand'o vyriausybėje.
Virtinė teisinių problemų
B. Tapie daugelyje bylų buvo pripažintas kaltu dėl korupcijos, mokestinio sukčiavimo ir netinkamo įmonių turto panaudojimo. Jis taip pat penkis mėnesiu išbuvo už grotų ir neteko teisės dalyvauti bet kokiuose rinkimuose Prancūzijoje.
Išėjęs iš kalėjimo 1997 metais B. Tapie išbandė savo jėgas pramogų versle, o 2012 metais jis tapo ir žiniasklaidos magnatu, perėmęs Pietų Prancūzijos dienraščio „La Provence“ ir kitų laikraščių kontrolę.
B. Tapie jau daugiau nei dešimtmetį neduoda ramybės sukčiavimo byla, apimanti valstybinio arbitražo jam priteistą labai kontroversišką 400 mln. eurų kompensaciją, kurios suma pribloškė Prancūziją.
Teisėjų kolegija nutarė, kad B. Tapie tapo sukčiavimo auka, kai 1993 metais pardavė savo „Adidas“ akcijas valstybiniam Prancūzijos bankui „Credit Lyonnais“, kuris, kaip vėliau buvo nustatyta, nepakankami įvertino šį sportinės aprangos prekės ženklą.
„Pasiryžęs“ dalyvauti teismo procese
Šioje byloje figūruoja ir tuometė finansų ministrė Christine Lagarde, dabar vadovaujanti Europos centriniam bankui.
Ch. Lagarde vaidmuo sudarant šį sandorį sukėlė įtarimų, kad jos buvęs viršininkas eksprezidentas Nicolas Sarkozy, kurio kandidatūrą ji rėmė per 2007 metų rinkimus, buvo palankiai nusiteikęs verslininko atžvilgiu. Pats N. Sarkozy tokius kaltinimus kategoriškai neigia.
Praėjusį rudenį B. Tapie sukčiavimo bylos nagrinėjimas buvo atidėtas pablogėjus jo savijautai dėl skrandžio ir stemplės vėžio.
Teismo procesas turėtų būti atnaujintas gegužę, o B. Tapie yra „pasiryžęs“ jame dalyvauti, pranešė jo advokatas.
Policija sekmadienio incidentą tiria kaip smurtinį apiplėšimą ir pagrobimą, AFP pranešė kitas su tyrimo eiga gerai susipažinęs šaltinis.