Naujausiais duomenimis P. Porošenko, suskaičiavus daugiau nei 92 proc. visų rinkėjų balsų, surinko 54,33 proc., antroje vietoje esanti J. Tymošenko - vos 12,94 proc. balsų.
Jis turi daug šokolado fabrikų, savo jėgomis tapo milijardieriumi, yra buvęs ir ministru, o kartais ir revoliucionieriumi.
P. Porošenka žada rasti diplomatinę išeitį iš šalies krizės bei sugrąžinti į vėžes santykius su Rusija.
P.Porošenka drąsiai skelbia, kad yra tas žmogus, kokio reikia.
„Jei būsiu išrinktas, krizę su Rusija išspręsiu per tris mėnesius“, – sakė jis studentams per praėjusios savaitės kampanijos renginį šalies rytuose esančiame Charkovo mieste.
Jis sakė planuojantis iškart po rinkimų surengti keturšalį Ukrainos, Europos Sąjungos (ES), Rusijos ir Jungtinių Valstijų susitikimą, kad būtų parengtas „veiksmų planas, kelio gairės stabilizavimui“.
Šis aukštas, žilstelėjęs magnatas yra vienas iš 10 turtingiausių Ukrainos žmonių, jo turtą žurnalas „Forbes“ vertina maždaug 1,3 mlrd. dolerių (950 mlrd. eurų) ir vadina jį ukrainiečių Viliu Vonka - šokolado imperijos vadovu iš kino filmo „Čarlis ir šokolado fabrikas“.
P.Porošenka, įžvalgus politikas, kuris daugiau kaip dešimtmetį dirbdavo tai vienoje, tai kitoje vyriausybėje, buvo vienintelis Ukrainos oligarchas, atvirai parėmęs proeuropietišką protestų judėjimą, kuris nuvertė prezidentą Viktorą Janukovyčių, nors buvo jo ekonomikos ministras.
„Porošenka tikrai yra konsensuso kandidatas“, – sakoma strateginių tyrimų centro „Robert Schuman Foundation“ paskelbtoje rinkimų analizėje.
Šis magnatas, kuris dažnai matomas dalijantis šokoladą ar nuo scenos smerkiantis išsikerojusią korupciją, tapo mėgstama figūra protestų stovykloje Kijevo Nepriklausomybės aikštėje.
„Laikai, kai politikai melavo žmonėms, baigėsi“, – sakė jis, paskelbdamas apie savo kandidatūrą.
Jo pozicijas dar labiau sustiprino buvusio boksininko, o dabar – opozicijos lyderio Vitalijaus Klyčko sprendimas pačiam nesiekti prezidento posto ir paremti P.Porošenką.
Oligarchas taip pat buvo vienintelis politikas, nuskridęs į Krymą bandyti derėtis su prorusiškomis pajėgomis, kurios po V.Janukovyčiaus nuvertimo užėmė parlamentą, bet buvo piktai demonstrantų nuvytas.
„Esu tikras, kad atsakinga Ukrainos vyriausybė galės susigrąžinti Krymą. Krymas amžinai bus Ukrainos“, – sakė jis apie šį pusiasalį, kurį dabar yra aneksavusi Rusija.
Šį kandidatą, kuris yra dirbęs keliuose ministrų postuose ir turi stiprių ryšių verslo bendruomenėje, daugelis laiko patyrusiu ir gabiu žmogumi, galinčiu sustabdyti laisvąjį ekonomikos kritimą ir suvienyti šalį.
Analitikai sako, kad jis taip pat yra priimtinesnis rinkėjams nei prieštaringų vertinimų persekiojama J.Tymošenko – buvusi premjerė, kurią dabar jau nuverstas režimas nuteisė kalėti dėl piktnaudžiavimo valdžia, – ir kiti, mažiau patyrę politikai.
Ne taip kaip dauguma įtakingų Ukrainos oligarchų, kurie gerai pasipelnė perimdami valstybės turtą chaotiškais metais po Sovietų Sąjungos žlugimo, P.Porošenka pats užsidirbo savo turtus.
Jis pradėjo nuo kakavos pupelių pardavinėjimo, supirko kelis konditerijos fabrikus, kuriuos vėliau suvienijo į Rytų Europos saldainių gigantę „Roshen“, pagaminančią, kaip rašoma jos interneto svetainėje, 450 tūkst. t saldainių per metus.
Jam taip pat priklauso kompanijos, gaminančios automobilius ir autobusus, laivų statykla ir opozicijos televizija „Kanal 5“, kuri per revoliucijos, pareikalavusios maždaug 100 gyvybių, įkarštį tiesiogiai transliavo iš Nepriklausomybės aikštės.
Tačiau P.Porošenkos turtas nukentėjo dėl dabartinės politinės krizės ir pikto ginčo su Rusija, kuri yra svarbi rinka.
Viena pirmųjų problemų iškilo pernai. Tuo metu, kai Ukraina dar rengėsi pasirašyti sutartį su ES, kurią aktyviai rėmė P.Porošenka, Rusija uždraudė „Roshen“ šokolado importą.
Keičiamos stovyklos
Šis vedęs vyras, keturių vaikų tėvas, gimė mažame Bolhrado miestelyje šalies pietvakariuose, studijavo ekonomiką Kijevo valstybiniame universitete.
Į neramų Ukrainos politikos pasaulį jis įžengė 1998 metais, kaip grupės, lojalios tuometiniam prezidentui Leonidui Kučmai, parlamentaras. 2000 metais šis oligarchas buvo vienas V.Janukovyčiaus Regionų partijos steigėjų.
Tačiau 2002-aisiais jis perėjo į kitą stovyklą ir suvienijo jėgas su savo artimu draugu Viktoru Juščenka, kuris vėliau tapo 2004 metų Oranžinės revoliucijos už demokratiją didvyriu ir Ukrainos prezidentu.
P.Porošenka suvaidino svarbų vaidmenį revoliucijoje, kuri kilo, kai V.Janukovyčius laimėjo prezidento rinkimus, kuriuos daugelis laikė suklastotais.
Valdant V.Juščenkai, P.Porošenka buvo užsienio reikalų ministras ir centrinio banko prezidentas.
Jis, kaip žinia, susipyko su J.Tymošenko ir galiausiai V.Juščenka juos abu atleido. P.Porošenka buvo apkaltintas piktnaudžiavimu įgaliojimais dėl vienos valstybinės metalo firmos įvertinimo, bet tas tyrimas buvo nutrauktas.
Kitas perbėgimas įvyko 2012-aisiais, kai V.Janukovyčius jį paskyrė ekonomikos ministru.
Vėliau tais pačiais metais jis buvo išrinktas į parlamentą kaip nepriklausomas kandidatas, o prieš dabartinę krizę užsiminė, kad nori siekti Kijevo mero posto.