Visas pasaulis negali atsistebėti, kas per stebuklai vyksta Vladimiro Putino valdose. Ką jis ten Rusijoje daro, kad šitaip ilgai 145 milijonus gyventojų turinčioje valstybėje sugebėjo išvengti susirgimų koronavirusu. Kaimyninė Kinija sugriuvo, ten viskas sustojo, tarp žmonių kilo sumaištis, ekonomikoje sprogimas. O Rusija išdidi – pas juos nieko. Net pasienio su Kinija miestuose ramu. Į Azijos pusę užkratas plėtėsi – Japonija, Pietų Korėja, kitos šalys kentėjo, bet tik ne Putino karalystė. Tada židinys įsiplieskė Italijoje. Visa Europa pravirko kūdikio ašaromis, ir dar vis verkia. Mažytėje Lietuvoje mes neatsilaikėme, nesugebėjome sužiūrėti savo nepilnų 3 milijonų. Apie Estiją iš viso liūdna kalbėti. Tuo tarpu Rusija didžiavosi, kad geriau už bet ką kitą planetoje tvarkosi.
Po to nutiko lūžis – kai apsirgo visi pasaulio žemynai (išskyrus Antarktidą), kai beveik neliko šalių, kurios nuo COVID-19 nebūtų nukentėjusios, tada Rusija pakėlė ranką ir pasisakė, kad šiek tiek sergančių vis dėlto yra ir pas juos. Bet tik keli. Ir tas jų skaičiukas dabar labai nedideliu greičiu auga. Šalyje net buvo sukurtas oficialus koronavirusui skirtas puslapis stopkoronavirus.rf. Ten, kaip skelbiama, turėtų būti pati tiksliausia statistika ir visi kiti duomenys, ką reikėtų žinoti piliečiams.
Apie Rusiją nuolat sklinda daug keistos informacijos. Jeigu ją visą perskaitai ir pažiūri, apima keistas jausmas. Gali net pasirodyti, kad toji šalis kitoje planetoje, todėl geriausia apie tai, kas vyksta itin didelėje valstybėje – kalbėti su pačiais rusais, kurie viską mato, girdi ir jaučia savo kailiu. Keliaudamas susipažinau su ne vienu rusu, pačių įvairiausių pažiūrų. Nuo užkietėjusių komunistų iki padorių, vakarietiškų žmonių. Apie koronaviruso padėtį Rusijoje pakalbėti nusprendžiau su tais, kuriais pasitikiu.
„Ar jūs tikite, kad taip mažai sergančių?“ – paklausiau juriste dirbančios maskvietės Loros Kudelko.
„Mums keista, nes rusai daug keliauja, ypač Maskvos gyventojai. Bet kiek žinau, vakar dienos duomenimis susirgimų mieste tik 33“, – sako ji. Ir pati svarsto, kad palyginus su likusiu pasauliu, tokiam megamiestui, tai gana juokingas skaičius.
„Gal rusai buvo labai protingi, ir tiesiog nekeliavo ten, kur šitas virusas siaučia?“ – bandžiau atspėti. Bet Lora nusijuokė, neatrodo jai taip.
„Na, man atrodo, kad kas jau kas, bet rusai tai keliauja visur. Po visą pasaulį, ir jų ligomis nepagąsdinsi. Jiems norisi ten, kur pigu, kur daugiau saulės, kur daugiau alkoholio“, – atsakė.
„O kaip su turistais Maskvoje? Ar daug jų sulaukiate?“ – bandau į situaciją gilintis kitu kampu.
„Visais laikais Maskva buvo ir tebėra labai populiari tarp kinų. Jų atvykdavo ypač daug, bet turiu pripažinti, kad pastaruoju metu kiek mažiau. Mano žiniomis buvo uždrausti tiesioginiai skrydžiai iš tos šalies“, – aiškina ši maskvietė.
Lora pastebėjo, kad užsikrėtimų grėsminguoju koronavirusu skaičius ėmė didėti tada, kai šalies žiniasklaida ėmė daugiau kalbėti apie šią ligą. Palaipsniui žiniose vis daugėjo reportažų, kaip liga paveikė tam tikras valstybes. Net pradėta kalbėti apie grėsmę viso pasaulio ekonomikai. O tai juk tikrai gąsdinantis dalykas.
Patys rusai ėmė stebėtis, kas čia vyksta, kad jų šalyje viskas taip ramu, skirtingai nei visur pasaulyje. Štai tada ir prasidėjo. Ne stipriai, bet jau buvo pradėta pranešinėti, kad užsikrėtimų atsiranda. O tuo pačiu ir prasidėjo patys įvairiausi gandai, niekuo nepagrįstos, liaudies kuriamos legendos.
Kovo 20 dienos duomenimis Rusijoje užsikrėtimų 199. Tuo metu žymiai mažesnėse valstybėse – Islandijoje 330, o Liuksemburge, dydžiu prilygstančiam vienam Maskvos rajonui, koronavirusu serga 335 asmenys.
Mano pašnekovė siūlo numoti ranka į oficialų, Maskvos valdžios nurodomą skaičių ir įjungti kritinį mąstymą. Ji skaitė vieno drąsaus gydytojo, Maskvos privačių klinikų „Šeima“ tinklo vadovo interviu, kuris tiesiai šviesiai žurnalistams pasakė: Rusijoje nėra patikimos statistikos apie ligas. Ir net pateikė pavyzdį, kad remiantis oficialiais duomenimis, per metus Rusijoje nuo gripo miršta tik 500–600 žmonių, o, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose gripo aukų būna daugiau nei 30 tūkstančių asmenų.
Tačiau Lora sako, kad nebūtinai valdžia meluoja, pasak jos, rusai yra specifinė tauta, kuri ligų nelabai bijo.
„Šita tauta išgyveno karus, 1977 metais siautė žiaurus rusiškas gripas, po to įvyko Černobylio sprogimas, tada vienas po kito teroristiniai aktai... Būtų galima tęsti ir tęsti. Mes Maskvoje matėme visko, ir jau niekas nebaisu žmonėms“, – įsitikinusi ši drąsi moteris. Čia tikriausiai reiktų prisiminti tą posakį apie šunį, kuris ir kariamas pripranta. „Pripratom, pripratom. Juk negyvensi visą laiką baimėje“, – samprotauja ji.
Tačiau pašnekovė pastebėjo, kad situacija Maskvos gatvėse pradėjo keistis, ypač tai pasimatė per pastarąją savaitę, labiausiai nuo pirmadienio.
„Dabar jau yra šiek tiek panikos, bet ne dėl ligos, o dėl maisto produktų ir dėl tualetinio popieriaus. Per žinias pas mus nuolat rodo, kad įvairiose šalyse parduotuvėse nebeliko prekių, todėl rusai pradėjo bijoti, kad ir čia taip gali baigtis“, – pasakoja juristė Lora. Ji apsipirkti nepuolė, tačiau savo akimis matė, kas darosi. „Rytais pensininkai subėga kaip išprotėję ir perka pilnus maišus, vos paneša. Lentynos lieka tuščios, bet vakare pardavėjai jas vėl pripildo. Na, kažkokia nesąmonė“, – stebisi Lora.
Kitas mano pašnekovas – drabužių parduotuvės „Zara“ pardavėjas Kirilas Gorbunovas, gyvenantis gražiausiame ir kultūringiausiame Rusijos mieste – Sankt Peterburge. Jis pritaria maskvietei, kuri sako, kad atsiranda šiokia tokia įtampa.
„Žmonės žiūri žinias, o ten pastovūs gąsdinimai, kad liga ateina, kad reikia saugotis, mažiau eiti į lauką, mažiau po prekybos centrus trintis. Prisiklauso bobutės tų gąsdinimų, po to ir nelenda į lauką“, – sako Kirilas. Jis kiek piktinasi tokia situacija, nes savo darbe pajautė, kad pirkėjų į drabužių parduotuvę kasdien ateina vis mažiau. „Prekybos centras tuštėja, nesuprantu, ar visi staiga taupyti pradėjo, ar jie tos ligos išsigando“, – svarsto jis ir pastebi, kad daugiau pirkėjų būna tik vaistinėse bei maisto prekių parduotuvėse.
Paklausiau Kirilo, kaip jis mano, kodėl Rusijoje tiek mažai susirgimų liga, kuri dabar apėmusi visą pasaulį. Negi rusai atsparesni už visus kitus pasaulio gyventojus?
„Man atrodo, kad mes mažiau sukame galvą, nepuolame dėl kiekvienos slogos ar gerklės skausmo pas gydytojus. Daug rusų gydosi patys, namuose. Degtine ir kitais panašiais būdais. Ypač vyrai nemėgsta prašyti pagalbos ir registruotis poliklinikose, o į tokius virusus daug kas iš viso žiūri kritiškai“, – paaiškino drabužių pardavėjas.
Nori nenori, bet reikia pripažinti – pas rusus vis dar liko tas sovietinis mąstymas, kad vyrai neverkia ir nesiskundžia. Nes, ką gi draugai po to pagalvos.
„Ar galima manyti, kad sergančių yra žymiai daugiau?“ – klausiu Kirilo.
„Manau, kad jų tikrai yra. Sloguojančių, kosėjančių tikrai matau gatvėse ir metro vagonuose, kaip ir kiekvienais metais tokiu laiku. Bet kaip tik šiandien pastebėjau, kad kai kurie žmonės stengiasi laikytis atstumo vienas nuo kito. Ta baimė užsikrėsti po truputį jau atsiranda ir čia, bet labiau tarp vyresnių“, – sako jis.
„O jauni vyrai, tokie kaip tu, ką galvoja?“ – toliau klausinėju.
„Ne ant tų užsirovė“, – juokais mūsų pokalbį baigia vaikinas.
Paprašiau, kad Lora Maskvoje, o Kirilas Sankt Peterburge pasivaikščiotų pagrindinėmis gatvėmis ir pasidairytų, kaip keičiasi gyvenimas jų miestuose.
Lora pastebėjo, kad padaugėjo žmonių, nešiojančių medicinines kaukes, ko anksčiau Maskvoje nebuvo mačiusi, o į Raudonąją aikštę nužingsniavusi moteris net aiktelėjo: tokia tuščia Kremlių supanti aikštė dar niekada nebuvo. „Centras vis tiek labiau turistų zona, todėl tai lengvai galima paaiškinti – visa Europa nutraukė skrydžius, kinų vis dar nepriimame, todėl žmonių ir nesimato“, – sako Lora.
Turistų sumažėjimą pamatė ir Kirilas. „Užsieniečių beveik neliko, o patys rusai pagrindinėmis gatvėmis daug nevaikšto, vis tiek gyvenimas pagrinde vyksta rajonuose“, – situaciją Sankt Peterburge komentuoja jis.